Anot analitikų, 2025-aisiais šiuos kriterijus atitiks 88 pasaulio miestai. O kol kas jų yra tik 21. Tarp Barselonos, Vankuverio ir kitų pasaulio didmiesčių atsidūrė ir Vilnius.
Tokia žinia, kuri vilniečiams tikrai glosto savimeilę, paskelbta šią savaitę.
„Vienas iš Rytų Europos miestų, galintis didžiuotis sparčiausiu interneto ryšiu visame pasaulyje, neseniai įvertintas IBM dėl projekto „Smart Vilnius“. Lietuvos sostinėje modernizuojamas transportas ir jo valdymas, be to, plečiama informacinėmis bazėmis paremta infrastruktūra.
Naujas technologijų parkas žaidimams, didelį duomenų kiekį apdorojančioms ir kibernetinio saugumo srityje veiklą vykdančioms įmonėms neabejotinai dar labiau išaugins Vilniaus vertę“, - toks malonus vilniečiams yra sostinės pristatymas.
Išmaniąja sostine Vilnius pradėjo virsti prieš keletą metų. Tad reikia pripažinti, kad kai kurių naujovių vilniečiai jau nebepastebi, praleidžia pro ausis. Atrodo, kad taip turi būti, taip reikia.
Štai prieš kelias dienas atsirado galimybė po svarbias turistams Vilniaus vietas keliauti naudojantis mobiliąja programa išmaniesiems telefonams. Ši programa - tarsi virtualus gidas, leidžiantis turistui naudotis reikiama informacija vienoje vietoje - išmaniajame telefone.
Trumpai tariant, čiupęs išmanųjį telefoną gali po Vilnių keliauti pėsčiomis, dviračiu ar vandeniu. Maršrutų bus užtektinai.
Arba vasarą pradėjusi veikti nauja paslauga - miesto transporto elektroninių bilietų programėlė „m.Ticket“. Užtenka turėti išmanųjį telefoną, kad galėtum atsiskaityti už kelionę autobusu ar troleibusu.
Išmaniuoju telefonu Vilniuje galima susimokėti ir už automobilio stovėjimą.
Arba projektas „Smart Vilnius“, į kurį atkreipė dėmesį ir IBM, į elektroninę erdvę perkeltos savivaldybės teikiamos paslaugos ir daugybė kitų projektų.
Turbūt jau spėjome pamiršti, kad šiemet Sostinės dienų metu Gedimino prospekte vykusi Dūzgiančio prospekto mugė buvo pirmoji mugė pasaulyje, kurioje lankytojai su bet kuriuo prekiautoju galėjo atsiskaityti išmaniuoju telefonu.
Sudarę sąlygas prekiauti be grynųjų pinigų organizatoriai siekė palengvinti pirkėjams atsiskaitymus ir kartu padidinti prekybininkų apyvartą.
Prekybininkams į pagalbą atėjo elektroninių pinigų įstaiga, veikianti visoje Europoje. Ji kiekvienam prekybininkui suteikė 550 litų vertės naują išmanųjį telefoną.
Po mugės ši įstaiga dar ir padovanojo telefonus tiems prekeiviams, kurie savo išmaniesiems klientams suteikė nuolaidų, kurių vertė siekė pusę telefono kainos.
Tik prabėgomis peržvelgus tuos projektus aiškėja, kad vilniečiams yra kuo didžiuotis. Turime tai, ko dar neturi didžiausi pasaulio miestai.
„Sostinė“
