Anot analitikų, 2025-aisiais šiuos kriterijus atitiks 88 pasaulio
miestai. O kol kas jų yra tik 21. Tarp Barselonos, Vankuverio ir kitų
pasaulio didmiesčių atsidūrė ir Vilnius.
Tokia žinia, kuri vilniečiams tikrai glosto savimeilę, paskelbta šią
savaitę.
„Vienas iš Rytų Europos miestų, galintis didžiuotis sparčiausiu
interneto ryšiu visame pasaulyje, neseniai įvertintas IBM dėl projekto
„Smart Vilnius“. Lietuvos sostinėje modernizuojamas transportas ir jo
valdymas, be to, plečiama informacinėmis bazėmis paremta infrastruktūra.
Naujas technologijų parkas žaidimams, didelį duomenų kiekį
apdorojančioms ir kibernetinio saugumo srityje veiklą vykdančioms
įmonėms neabejotinai dar labiau išaugins Vilniaus vertę“, - toks
malonus vilniečiams yra sostinės pristatymas.
Išmaniąja sostine Vilnius pradėjo virsti prieš keletą metų. Tad reikia
pripažinti, kad kai kurių naujovių vilniečiai jau nebepastebi,
praleidžia pro ausis. Atrodo, kad taip turi būti, taip reikia.
Štai prieš kelias dienas atsirado galimybė po svarbias turistams
Vilniaus vietas keliauti naudojantis mobiliąja programa išmaniesiems
telefonams. Ši programa - tarsi virtualus gidas, leidžiantis turistui
naudotis reikiama informacija vienoje vietoje - išmaniajame telefone.
Trumpai tariant, čiupęs išmanųjį telefoną gali po Vilnių keliauti
pėsčiomis, dviračiu ar vandeniu. Maršrutų bus užtektinai.
Arba vasarą pradėjusi veikti nauja paslauga - miesto transporto
elektroninių bilietų programėlė „m.Ticket“. Užtenka turėti išmanųjį
telefoną, kad galėtum atsiskaityti už kelionę autobusu ar troleibusu.
Išmaniuoju telefonu Vilniuje galima susimokėti ir už automobilio
stovėjimą.
Arba projektas „Smart Vilnius“, į kurį atkreipė dėmesį ir IBM, į
elektroninę erdvę perkeltos savivaldybės teikiamos paslaugos ir daugybė
kitų projektų.
Turbūt jau spėjome pamiršti, kad šiemet Sostinės dienų metu Gedimino
prospekte vykusi Dūzgiančio prospekto mugė buvo pirmoji mugė
pasaulyje, kurioje lankytojai su bet kuriuo prekiautoju galėjo
atsiskaityti išmaniuoju telefonu.
Sudarę sąlygas prekiauti be grynųjų pinigų organizatoriai siekė
palengvinti pirkėjams atsiskaitymus ir kartu padidinti prekybininkų
apyvartą.
Prekybininkams į pagalbą atėjo elektroninių pinigų įstaiga, veikianti
visoje Europoje. Ji kiekvienam prekybininkui suteikė 550 litų vertės
naują išmanųjį telefoną.
Po mugės ši įstaiga dar ir padovanojo telefonus tiems prekeiviams, kurie
savo išmaniesiems klientams suteikė nuolaidų, kurių vertė siekė pusę
telefono kainos.
Tik prabėgomis peržvelgus tuos projektus aiškėja, kad vilniečiams yra
kuo didžiuotis. Turime tai, ko dar neturi didžiausi pasaulio miestai.
„Sostinė“