Klausimus VSD vadovui užduoti siekia valdančioji „Tvarkos ir
teisingumo“ frakcija. Iniciatyva kviestis į posėdį VSD vadovą
iškelta jau anksčiau, bet iki šiol parlamentas laikėsi pozicijos
G.Griną išklausyti pavasario sesijoje.
Antradienį paskutinę rudens sesijos dieną tvirtinant
darbotvarkę vieno balso persvara pritarta „tvarkiečių“
siūlymui atsakymus į klausimus išklausyti dar šiais metais. Už
G.Grinos iškvietimą į Seimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo
11, susilaikė 43 parlamentarai.
„Tvarkiečiai“ VSD vadovo teiraujasi, kokių veiksmų jo
vadovaujama institucija ėmėsi po to, kai Jungtinių Valstijų
Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamų teroristų
kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose, o dienraštis
„Washington Post“ ir nevyriausybinės organizacijos, jog
ataskaitoje minimas „violetinis“ centras veikė Lietuvoje.
G.Grina turėtų atsakyti, ar buvo imtasi priemonių nustatyti,
kas iš aukštos politinės vadovybės leido Lietuvoje įkurti
laikiną sulaikymo centrą, kokiems asmenims buvo skirti minimi
milijonai dolerių atsidėkojant už programos palaikymą.
Jungtinių Valstijų Senatas praėjusį antradienį paskelbė
ataskaitą, kurioje aprašomi JAV Centrinės žvalgybos valdybos
vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių
tardymai, naudojant kankinimus.
Informacija apie konkrečias valstybes, kuriose buvo įrengti
slapti centrai, ataskaitoje paslėpta.
Ataskaitoje minimi milijonai dolerių, skirti „dėkingumui“
parodyti, ir užsimenama, kad neįvardijamas aukštas šalies
pareigūnas apie centro veiklą žinojo ne viską. Anot dokumento,
„violetinis“ centras buvo uždarytas, kai valstybė atsisakė
suteikti medicinos pagalbą centre kalintam Saudo Arabijos piliečiui
Mustafa Ahmadui al Hawsawiui (Mustafai Ahmadui Hausaviui).