Lietuvoje priviso daug tokių, kurie sako, kad nedera šitaip (jie tarpsta ir žiniasklaidoje, ir universitetuose, ir turi įsijungę pamokomą toną). Pirmiausia, sako jie, geriau soti ir laiminga Rusija, negu alkana ir elgetaujanti, kokia ji buvo, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Alkanas rusas neprognozuojamas, sako jie.
Antra, priduria naudingieji idiotai, rusai juk nekalti, kad jų valdžia tokia, kad jų šalis yra banditų ir vagių valdoma degalinė, kuri tik apsimeta esanti valstybe. Patys rusai labiausiai kenčia, sako jie. Paprastam Rusijos žmogui bus labai blogai, o juk jis nekaltas dėl nieko. Tai dabar iš eilės.
Pirmiausia, dėl sočios Rusijos: mes matėme, ką ta šalis daro, kai turi daug pinigų. Kai Leonidas Brežnevas ir jo sėbrai turėjo daug pinigų iš Tiumenės naftos, sugalvojo karą Afganistane ir darė perversmus Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Kai Vladimiras Putinas priputo dolerių iš brangios naftos ir brangių dujų, apginklavo kariuomenę ir nuėjo doroti Ukrainos.
Ne sočios ir laimingos Rusijos reikia. Kuo skurdesnė ji bus, tuo geriau: geriausia mums bus tuomet, kai ivanai nebeturės pinigų dyzelinui į tankų bankus įsipilti ir pabūklai bus be šaudmenų, nes pinigai baigėsi. Kai Maskvoje bus įjungiama elektra tris kartus per savaitę ir karštas vanduo - šeštadieniais, tai smarkiai padidins Rusijos kaimynų saugumą.
Geriausia, kai Rusija bus ant kelių arba išvis kniūbščia – kaip tik tokia, kaip ją kažkada vykusiai pavadino Vakarų Vokietijos federalinis kancleris Helmut Schmidt: „Aukštutinė Volta su raketomis“.
Vietoj Aukštutinės Voltos šiandien yra Burkina Fasas, bet Rusijai ta vieta yra rezervuota, ir kuo greičiau iš jos atims kvaišalus, nuo kurių šalis įsivaizduoja esanti „supervalstybė“, tuo visiems bus geriau. O raketos jau seniai nebeskraido, arba išvogtos, arba pataiko nebent į keleivinius lėktuvus, ir tai per klaidą.
Ir nesvaikite dėl pirkėjų ir turistų iš Rusijos. Kuo greičiau ta rinka sugrius (jau sugriuvo, tiesą sakant), tuo mikliau lėtapėdžiai išmoks naujas užsienio kalbas ir pardavinės prekes kitose šalyse. Druskininkuose galės masažuoti lietuvius, o jei jų nebus – vienas kitą, arba pakasyti merui nugarą.
Dabar apie tai, kas kaltas.
Vienas rusų žinių portalas pasodino du tipiškus šalies rinkėjus, pensininkę ir atsargos kariškį, davė jiems žiūrėti Putino spaudos konferenciją, ir užrašė jų komentarus. Tai yra baisu, bet kartu ir labai praskaidrina sąmonę tų, kas sako, kad paprasti Rusijos žmonės ir V.Putinas yra ne tas pats.
Tikrai ne tas pats: per spaudos konferenciją kliedintis baikas apie lokį, kurį nori sugauti ir grandine prirakinti, Rusijos lyderis yra žymiai blaivesnis ir santūresnis už vidutinį tos šalies gyventoją, kurio nesaisto nei oficiali pozicija, nei dailus kostiumas.
Vidutiniai Rusijos rinkėjai, atsisėdę prie ekranų ir žiūrėdami į savo mylimą vadą, kurį palaiko vis labiau, burbleno kliedesius, kurie buvo dar labiau absurdiški, nei tai, ką galima išgirsti per Rusijos TV: viską sugalvojo Amerika, Barackas Obama organizavo neramumus Ukrainoje ir sužlugdė rublį, visas pasaulis yra prieš Rusiją.
Tai nėra nekalta tauta, kuriai smegenis išskalbė propaganda. Tai kliedinti šalis, pasiruošusi kariauti su visu pasauliu ir apdujusi pasaulinių sąmokslų demonais, kuri – kaip visuomet – gavo vadą, vertą savęs: nuo teroristo Vladimiro Lenino, per psichopatą ir žmogžudį Josifą Staliną, per mažaraštį valstietį Nikitą Chruščiovą, Rusija visuomet gaudavo, ko nusipelniusi.
Taip yra ir šį kartą: sąlyginai laimingas laikotarpis su brangios naftos pajamomis, kaip visada, iššvaistytas, nieko iš esmės nepasiekus, visas pasaulis (išskyrus kelis puspročių režimus) yra Rusijos priešai, valiuta artėja prie bevertės ir šalis vėl prie duobės, kurioje vėl humanitarinė pagalba.
Ir žmonės siūlo nedžiūgauti ir visaip stengtis, kad tik ta šalis greičiau atsitiestų. Nepaaiškinamas naivumas, šiaudadūšių moralė.
Mums reikia ne susitaikymo su priešu ir kvailų vilčių, kad šį kartą jis išmoks pamoką ir bus draugiškas ir geras kaimynas. Ne. Mums reikia, kad mūsų priešas būtų ne perkalbėtas ar išauklėtas, o nugalėtas ir nustekentas tiek, kad nebegalėtų mums kenkti, ir tik dusliai amsėtų, kaip gaištantis lokys.
