Parlamento vadovė antradienį atsakė į Seimo nario Vytauto Matulevičiaus klausimus dėl savo parašo po kreipimusi į parlamentinį Žmogaus teisių komitetą. Kreipimesi Darbo partijos baudžiamasis procesas vadinamas „galimai politizuotu“ ir „pažeidžiančiu žmogaus teises ir laisves“. V.Matulevičiaus teigimu, tokiu kreipimusi viena aukščiausių šalies pareigūnių „neleistinai įsikišo į teismų veiklą, siekdama Darbo partijai naudingo sprendimo“.
Į klausimus apie Darbo partijos bylą L.Graužinienė sakė neatsakinėsianti, nes jie nėra susiję su jos kaip parlamento vadovės veikla. „Klausimai apie Darbo partijos bylą neturi nieko bendro su Seimo pirmininko veikla, ir į juos atsakyti neketinu. Taip pat noriu pareikšti, kad savo veikloje vadovaujuosi Konstitucija, įstatymais, ir nepadariau jokių man kaip Seimo pirmininkei Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimų, dėl ko turėčiau svarstyti savo atsistatydinimo klausimą“, - sakė L.Graužinienė.
„Grupės Seimo narių pasirašytas kreipimasis į Žmogaus teisių komitetą dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeisimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų nei savo turiniu, nei forma, priešingai nei teigiate, nepažeidžia Konstitucijos ir įstatymų“, - pažymėjo Seimo pirmininkė.
„Kreipimasis į ŽTK grindžiamas tuo, kad visuomenėje pagrįstai kyla abejonių dėl galimo Darbo partijos bylos politizavimo. Taip pat pastebėtina, kad kreipimosi iniciatoriai neteigia, kad byla yra politizuota, kreipimesi yra minima sąvoka „galimai“ , o ŽTK turėjo galimybę įsigilinti ir pareikšti savo nuomonę“, - kalbėjo L.Graužinienė
Savo parašą ji argumentavo laisvo Seimo nario mandato principu. „Seimo nario konstitucinis statusas integruoja Seimo nario kaip tautos atstovo pareigas, atsakomybe ir yra grindžiamas konstituciniu Seimo nario laisvu mandatu, taigi, Seimo nario laisvas mandatas - viena iš Seimo nario veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų. Taigi, mano vertinimu, laisvas Seimo nario mandato principas ne tik suteikia teisę inicijuoti kreipimusis į komitetus, bet ir įpareigoja Seimo narį veikti visos tautos ir atskirų visuomenės narių interesais. (...) Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas“, - pridūrė L.Graužinienė.
Klausimą dėl sukčiavimu įtariamo V.Uspaskicho reabilitavimo į Seimo Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę mėginta įtraukti keturis kartus. Dėl to net kviestas neeilinis komiteto posėdis.
Grupė parlamentarų, tarp jų ir Seimo pirmininkė, siūlė komiteto posėdyje svarstyti klausimą „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“.
Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo. Oponentų manymu, būtent dėl šio klausimo svarstymo Europos Parlamente ir siekta duoti signalą iš Lietuvos Seimo, kad V.Uspaskicho byla yra politinė.
Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu. Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.
