Parlamento vadovė antradienį atsakė į Seimo nario Vytauto
Matulevičiaus klausimus dėl savo parašo po kreipimusi į
parlamentinį Žmogaus teisių komitetą. Kreipimesi Darbo partijos
baudžiamasis procesas vadinamas „galimai politizuotu“ ir
„pažeidžiančiu žmogaus teises ir laisves“. V.Matulevičiaus
teigimu, tokiu kreipimusi viena aukščiausių šalies pareigūnių
„neleistinai įsikišo į teismų veiklą, siekdama Darbo partijai
naudingo sprendimo“.
Į klausimus apie Darbo partijos bylą L.Graužinienė sakė
neatsakinėsianti, nes jie nėra susiję su jos kaip parlamento
vadovės veikla. „Klausimai apie Darbo partijos bylą neturi nieko
bendro su Seimo pirmininko veikla, ir į juos atsakyti neketinu. Taip
pat noriu pareikšti, kad savo veikloje vadovaujuosi Konstitucija,
įstatymais, ir nepadariau jokių man kaip Seimo pirmininkei
Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimų, dėl
ko turėčiau svarstyti savo atsistatydinimo klausimą“, - sakė
L.Graužinienė.
„Grupės Seimo narių pasirašytas kreipimasis į Žmogaus
teisių komitetą dėl galimų Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeisimų ir Baudžiamojo
proceso kodekso pataisų nei savo turiniu, nei forma, priešingai nei
teigiate, nepažeidžia Konstitucijos ir įstatymų“, - pažymėjo
Seimo pirmininkė.
„Kreipimasis į ŽTK grindžiamas tuo, kad visuomenėje
pagrįstai kyla abejonių dėl galimo Darbo partijos bylos
politizavimo. Taip pat pastebėtina, kad kreipimosi iniciatoriai
neteigia, kad byla yra politizuota, kreipimesi yra minima sąvoka
„galimai“ , o ŽTK turėjo galimybę įsigilinti ir pareikšti
savo nuomonę“, - kalbėjo L.Graužinienė
Savo parašą ji argumentavo laisvo Seimo nario mandato principu.
„Seimo nario konstitucinis statusas integruoja Seimo nario kaip
tautos atstovo pareigas, atsakomybe ir yra grindžiamas konstituciniu
Seimo nario laisvu mandatu, taigi, Seimo nario laisvas mandatas -
viena iš Seimo nario veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo
garantijų. Taigi, mano vertinimu, laisvas Seimo nario mandato
principas ne tik suteikia teisę inicijuoti kreipimusis į komitetus,
bet ir įpareigoja Seimo narį veikti visos tautos ir atskirų
visuomenės narių interesais. (...) Seimo narys už balsavimus ar
kalbas Seime negali būti persekiojamas“, - pridūrė
L.Graužinienė.
Klausimą dėl sukčiavimu įtariamo V.Uspaskicho reabilitavimo į
Seimo Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę mėginta įtraukti
keturis kartus. Dėl to net kviestas neeilinis komiteto posėdis.
Grupė parlamentarų, tarp jų ir Seimo pirmininkė, siūlė
komiteto posėdyje svarstyti klausimą „Dėl galimų Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Rašte
nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra
politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves
numatytas konvencijoje“.
Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos
prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho
teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl
sukčiavimo. Oponentų manymu, būtent dėl šio klausimo svarstymo
Europos Parlamente ir siekta duoti signalą iš Lietuvos Seimo, kad
V.Uspaskicho byla yra politinė.
Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino
kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo
bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas
savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu.
Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.