Tikri tikintieji per šventes meldžiasi. Netikri šiaip ką nors sau mąsto. Knieti pagalvot apie praėjusius metus. Prasmes ar beprasmybes. Kodėl ir vėl nieko reikšmingo nenuveikei. Ir vėl šitiek nesąmonių padaryta. Ir viskas vardan tos. Ir dėl mylimųjų laimės, ne kitaip.
Man tai kažkodėl pasigalvoja apie galvojimą. Apie senojo gerojo pasaulio vaizdelį kilograme smegenų, kur taip patogiai dar prie ruso įsikūrei. Kaukolės pakuotėje ląstelių kiekvienam užtenka.
Jei išdalintum žmonijai, vienam sapiensui tektų daugiau nei po dešimtį. Todėl kartais ir minčių randasi. Apie klaidas ir poelgius. Savo. Nes mokyti kitus jau truputį atsibodo. Ir taip iš pliurpalų minta pusė prezidentinės respublikos. Už valandą pamokslų po eurą mokesčių - ir per kitas Kalėdas turim pora tankų batalionų.
Kas gi nebandė suprasti savęs ir pasaulio? Kas nesėdėjo prieš begalybės dėlionę? Neregėjo, kaip bedugnė žvelgia į tave? Kaip viskas staiga pasirodo be galo sunku ir sudėtinga! Nieko neįmanoma suprasti.
Supyksti, kaip Mažasis Princas, kad kalbi kaip suaugęs. Ir supranti, kad viskas priešingai - lengva ir paprasta. Tvarkoj, nusiimi sudėtingumo dioptrijas. Ir pamatai, kad nieko nebematai. Nes viskas sudėtingiau, nei galvoji. Blaškymasis nuo paprasto prie sudėtingo. Neišvengiama. Blogai, kai sustoji viename taške. Kvailiai žino viską. Išminčiai - nieko.
Tą sunkiausia prisipažinti. Klaidas, lėmusias sprendimus ir poelgius. Visas kvailystes. Padarytas arba įsivaizduojant viską labai primityviai, arba pernelyg komplikuotai. Pasaulis sudėtingas - negali nieko net pradėti. Nes supranti, kad visko nesupranti ir nieko neišeis. Pasaulis paprastas - pirmyn į avantiūrizmo amerikas. Vikingų loto. Vienetams pasiseka. Milijonams - ne.
Svarbu ne kiek laiko ant Lietuvos pasivaikščiosi, o kaip nugyvensi. Ne vien mąstymas ir vertinimai turi reikšmės. Mąstymo ir vertinimų kategoriškumas - taip pat. Kaip smagiai paprasta nuspręsti neapgalvotai, spontaniškai! Iš jausmo. Sau pasirodai didvyriškai romantiškas. Argi būna greiti sprendimai apgalvoti, o poelgiai tikslingi? Viskas, ką gėda net prisiminti, buvo padaryta kategoriškai nusprendus. Juodai baltame pasaulyje. Didžiuojantis savo kvailu ryžtu.
Kategoriškumas priklauso nuo amžiaus. Viską lėtai apgalvojantis, nuosaikus ir atsargus it katinas jaunas žmogus atrodo kaip senis. Dar kvailiau atrodo senis, kategoriškas kaip aštuoniolikmetis. Gyvenimo receptų nėra. Pats sau gydytojas. Terapiją pasiskiri, suvokęs savo tobulą prieštaringumą. Ir paprastą pasaulio sudėtingumą. Kiekvienu konkrečiu atveju - atskirai.
Na taip, be principų neįmanoma. Bet tik pabandyk susikurti kokią teoriją. Aiškią ir griežtą schemą. Kaip mat savo laisvę apsimūrysi sienomis. Imsi prieš save maištauti ir gundysies pažeisti nuosavas tiesas. Aklai vadovautis autoritetais - silpnųjų privelegija ir prieglobstis. Visi pasaulio mokymai, gyvenimo praktikos ir išminčių teorijos - tik pažinimo raidės. Tekstą rašysies pats. Būsi ir režisieriumi, ir pagrindiniam atlikėju. Žiūrovų ir kritikų bus tik du. Tu ir tavo sąžinė.
Bet ne viskas čia blogai. Ne tik visos klaidos ir nesąmonės padarytos nesupratus savęs ir visatos. Kategoriškai vertinant ir karštakošiškai elgiantis. Ir nuostabieji gyvenimo darbai padaryti nesusivokus.
Sėkmė ir laimė, didieji mano džiaugsmai pasiekti neprotingai ir be jokio plano. Karštakošiškai ir kategoriškai apsisprendus. Puolant stačia galva į nežinomybės dilgėles. Kai svarbiausia pradėti mūšį, o po to - bus matyti.
Tai koks gi čia, mažuli, moralas, jei pats elgeisi taip, kaip sakai, kad negalima?
O jokio moralo čia ir nėra. Čia jums ne bažnyčia. Tai tik trenerio patarimai per ilgąją pertrauką. Kol rungtynės nesibaigė. Bandymai suprasti žaidimą ir save jame. Taip, išbėgsi į aikštelę - elgsiesi pagal situaciją. Na ir kas, kad vis tiek visi pralaimėsim. Paguoda ta, kad mąstantis žaidėjas sužaidžia geriau. Jo net spontaniški, žaibiški poelgiai būna teisingesni. Daugiau šansų pralaimėti garbingai. Nedideliu skirtumu. Po pratęsimo.
Ko visiems ir linkiu kitais metais. Sau - taip pat.
