Apie 250 karių – daugiausia Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pėstininkai ir Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat pavieniai kariai iš Logistikos valdybos ir kitų kariuomenės padalinių – bus priskirti visus metus budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų Sausumos ir Specialiųjų operacijų komponentuose.
2015 metais budinčių daugianacionalinių NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainoje lietuviai yra atsakingi už pajėgų štabo apsaugą.
Dar apie 40 Lietuvos karių nuo sausio 1 d. pirmą pusmetį budės ES Šiaurės kovinėje grupėje, suformuotoje kartu su kariais iš Airijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos.
Šiam ES junginiui, kuriam vadovauja Švedija, Lietuva skiria iš Birutės ulonų bataliono karių suformuotą štabo apsaugos būrį ir pavienius karius į grupės štabą ir paramos vienetus.
Visi kariai priskirti NATO ir ES greitojo reagavimo junginiams viso budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį ir, jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per 5–10 dienų.
Iki sausio 22 d. budėjimą taip pat tęs NATO Greitojo reagavimo pajėgų priešmininės kovos junginiui priskirtas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas N 42 „Jotvingis“, iš kurio vykdomas vadovavimas šiam junginiui ir kurio tarptautiniam štabui vadovauja Lietuvos karininkas komandoras Giedrius Premeneckas.
Lietuva – viena iš pirmųjų Baltijos valstybių, kuriai buvo patikėta vadovauti NATO priešmininės kovos junginiui, skiriant grupės vadą, štabo aprūpinimo laivą ir apie 50 karių štabo personalui.
Nuo šių metų rugpjūčio pradžios komandoro G. Premenecko vadovaujamo NATO junginio laivai iš aštuonių valstybių – Belgijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Nyderlandų ir Vokietijos – dalyvavo įvairiose didelio masto tarptautinėse pratybose Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, prie Prancūzijos pakrančių Atlanto vandenyne.
NATO greitojo reagavimo pajėgos – tai aukštos parengties, technologiškai pažangios daugianacionalinės NATO pajėgos. NATO Greitojo reagavimo pajėgas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie po metus aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas. NATO Greitojo reagavimo pajėgos turi sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus.
Nuo savo sukūrimo 2002 metais, NATO Greitojo reagavimo pajėgos buvo aktyvuotos kartą, 2005 metais padėti nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui. Humanitarinėje operacijoje dalyvavo ir Lietuvos vandenvalos vienetas, suformuotas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karių ir technikos.
Lietuva karius budėti NATO Greitojo reagavimo pajėgos skiria nuo 2005 metų.
Pagal NATO Greitojo reagavimo pajėgų pavyzdį sukurtos ES kovinės grupės – tai daugianacionalinės pajėgos, skirtos greitai reaguoti į kylančias krizes. Jas taip pat sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti rotuodamos skiria šalys narės.
Nors sukurtos dar prieš dešimtmetį kaip viena iš ES reagavimo į krizes priemonių, ES kovinės grupės iki šiol dar nebuvo nepanaudotos.
Lietuvos kariai ES kovinėje grupėje po pusmetį budėjo 2010 m., 2011 m. ir paskutinį kartą – 2013 metais.
