K.Donelaičio gimtadienis – tradicinė, bet neformali šventė, į kurią miesto gyventojai įprato rinktis su savo artimaisiais ir draugais. Visi ateina neraginami, nelaukdami jokių oficialių kvietimų. Rytprūsiuose gyvenusio ir dirbusio iškilaus lietuvių švietėjo, kurio vardą pasaulyje išgarsino hegzametrais parašyta poema „Metai“, atminimas šįmet šitaip buvo pagerbtas jau 27-ąjį kartą.
Skvere prie skulptoriaus Petro Deltuvos paminklo K.Donelaičiui skambėjo Pranciškaus Narušio birbynės garsai, „Metų“ ištraukas skaitė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai, aktorius Aleksandras Šimanskis.
Kalbėjusieji džiaugėsi, kad praėjusiais K.Donelaičiui skirtais metais ne kartą ištisai buvo perskaityta jo poema „Metai“, surengta daugybė rašytojui skirtų renginių ir reiškė viltį, kad dėmesio šiai iškiliai asmenybei nepritrūks ir ateityje.
Klaipėdiečius pirmąją Naujųjų metų dieną rinktis prie paminklo lietuvių grožinės literatūros pradininkui prieš 27 metus paragino jo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas, fotografas ir kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius – knygos „Donelaitis ir mes“ autorius. Jam tada dingtelėjo mintis, jog poeto vardą reikia prisiminti ne vien tik per jubiliejus. B.Aleknavičiui pritarė ir padėjo tuometės Klaipėdos K.Donelaičio vidurinės mokyklos vadovas Romualdas Bloškys.
„Pirmąsyk atėjo gal tik septyni žmonės, o dabar aikštėje ir obuoliui nebėra kur nukristi. Ne visi sulaukė tokių laikų, kai „būrų dainiaus“ gimtadienį prie paminklo mini šimtai žmonių. Džiaugiuosi, kad vos įžengę į Naujuosius metus, prisimename, už ką mes visi turime būti dėkingi K.Donelaičiui“, – kalbėjo B.Aleknavičius.
Prie paminklo buvo pristatyta ir ką tik pasirodžiusi knyga – priekuliškės rašytojos Editos Barauskienės romanas apie K.Donelaitį „Tolminkiemio sodininkas“.
