„Trejų metų praktika parodė, jog neturime kitokios išeities, – kalbėjo Barzdų seniūnijos seniūnas Remigijus Naujokaitis. – Ugniagesių komandos sukaupta materialinė bazė buvo išsaugota, turtas liko seniūnijos žinioje. Žmonės jaučiasi saugesni, kai kaime yra ugniagesiai.“
Seniūnas teigė, jog per 3–5 minutes į gaisravietę atvykstantys savanoriai aptarnauja ir kelis aplinkinius kaimus.
„Telefono niekada negaliu išjungti, nes jei bėdos ištikti žmonės neprisiskambintų, būtų labai negerai“, – teigė seniūnijai vadovaujantis R.Naujokaitis.
Kilus gaisrui Barzdų ir kelių gretimų kaimų gyventojai skambina arba seniūnui, arba kuriam nors iš savanorių.
„Telefonu 112 mūsų negalima iškviesti, Barzdų ugniagesių savanorių kontaktinių duomenų nėra toje sistemoje. Mūsų bendrasis pagalbos centras – seniūnas, – pusiau juokais pasakojo E.Grajauskas. – Mūsų telefonai irgi visuomet įjungti.“
Atvykę į gaisravietę Barzdų savanoriai turi apie įvykį pranešti Bendrajam pagalbos centrui (BPC).
„Jei reikia pagalbos, kviečiame ir kitus ugniagesius. Kartą buvo taip, kad BPC atsiuntė papildomas pajėgas, nors mes sakėme, jog nereikia, susitvarkėme patys. Atvažiavo ekipažai iš Pilviškių, Šakių, pažiūrėjo, kad viskas užgesinta, ir išvažiavo. Be reikalo juos siuntė“, – pasakojo E.Grajauskas.
Anksčiau ugniagesių komandoje dirbę E.Grajauskas ir E.Jocius, kuriems padeda dar du savanoriai, budi darbo dienomis, visada su kolega suderina savo planus ir kiaurą parą neišjungia telefono.
Barzduose gyvenantys šie vyrai dirba iš pasiaukojimo ir yra vieninteliai savanoriai, turintys cisterną.
„Man šis darbas įaugęs į kraują, neketinu jo keisti. Vaikystėje savo namuose esu patyręs gaisrą“, – prisipažino E.Grajauskas.
Jis ir E.Jocius oficialiai įdarbinti seniūnijoje – ugniagesiai dalijasi per pusę vairuotojo etatą.
Barzdų ir apylinkių žmonės nuoširdžiai remia juos nuo nelaimių saugančius ugniagesius savanorius.
„Prieš kiek laiko kelių tarnybos darbininkai pakelėje kirto šakas. Sako, neturime kur jų dėti. Paprašiau, kad atvežtų mūsų ugniagesiams. Vyrai jas susmulkino ir turi kuo krosnį kūrenti.
Vienas ūkininkas davė malkų, kitas – degalų. Per šį laikotarpį nebuvo tokio, kuris būtų atsisakęs paremti mūsų ugniagesius“, – teigė seniūnas R.Naujokaitis.
Vienas kaimietis, kai ūbaudaumas ir grėsmingai dundėdamas degė jo trobos kaminas, sulaukė skubios Barzdų ugniagesių pagalbos.
Nuo didžiulės nelaimės apsaugotas gyventojas (suodžių degimo temperatūra – tūkstantis laipsnių), atsitokėjęs po patirto išgąsčio, ugniagesiams savanoriams už operatyvų ir profesionalų darbą atnešė 500 litų.
Neseniai Barzduose liepsnojo garažai. Jei ne vietos ugniagesiai, nuostoliai būtų buvę milžiniški, nes ekipažai iš Šakių ar Pilviškių nebūtų atvažiavę taip greitai.
Pernai šie ugniagesiai iš degančio namo išgelbėjo žmogų.
Seniūnas R.Naujokaitis kelis kartus pabrėžė, jog savanoriška ugniagesių veikla pasiteisino.
„Kai panaikino mūsų komandą, buvome apsisprendę, kad liksime, nes ir kaimo žmonės to norėjo. Jie mus remia, laikomės iš aukų. Pas ūkininkus randame užsilikusių detalių, tinkamų mūsų tarnybinei mašinai. Ji pagaminta 1971 metais, mes ją perrinkome 1993-iaisiais, – pasakojo ugniagesys savanoris E.Jocius. – Lietuvoje esame bene vieninteliai, dirbantys savanoriškumo principu.
Profsąjungos mums žadėjo: „Laikykitės, vyrai, padėsime.“ Tačiau viskas taip ir nugulė jų stalčiuose.“
