Gausiai susirinkę rinktiniai vyrai sako įtikinę savo žmonas, kad keisti pašto skyriuose litus į eurus yra nenaudinga, be to, eilėje reikia stovėti, todėl kur kas geriau juos išleisti aludėje. Kartu ir atšvęsti naujosios valiutos atėjimą.
Tokių vyrų žmonos televizoriaus, ypač naujienų laidų, paprastai nežiūri, nebent kokį serialą, todėl patikėjo vyrų varoma propaganda ir kartu sulėkė už paskutinius litus švęsti į tą kavinę. Juk geriau bent jau tokią naudą gauti, nei nuostolingai stumdytis eilėse prie pašto skyrių, kuriuose eurai baigiasi dar iki pietų, tad rytoj greičiausiai vėl reiks iš naujo eilėje stumdytis. Šventa Marija, kas toje aludėje dabar dedasi!
Stora padavėja laksto po pilnutėlę aludę ir kiekvienam, kuris dar bando aiškinti, kad alus yra aiškiai skiestas ar kiaulės koja kažkieno mažiausiai vieną kartą jau buvo kramtyta, tvoja per veidą šlapia pašluoste ir dar pagrasina išvaryti lauk, nes ten, už durų, tokių su litais rankose dar tiek pat laukia.
Net ir ant palangių susėdę vyrai ir moterys nuolankiai vykdo visus tos storos padavėjos nurodymus, šaukia ją tik meiliu žodeliu, todėl tvarkdarių ten dar nereikia.
Euro įvedimo proga toji baisi padavėja staiga pasijuto ir policininke, ir advokate, ir teisėja. Bet argi tai blogai? Paprastą dieną sutinku – negražu taip elgtis, bet dabar, įvedant eurą. Juk daugiau to euro Lietuvoje tikriausiai niekada niekas nebeįvedinės ir tokio puikaus šanso pasireikšti toji padavėja nebeturės. Todėl ir suprantu jos siautėjimą, leiskime ir jai patirti gyvenimo pilnatvės ekstazę. Tikriausiai iš džiaugsmo ji taip.
Gal taip tik man pasirodė, tačiau premjeras A.Butkevičius, tuojau po vidurnakčio suskubęs pasiimti iš bankomato 10 euro banknotą, atrodė daug prasčiau. Penkis ar net dar mažiau sakinių premjeras pasakė akylai skaitydamas iš lapelio. Net tai, kad Lietuva yra devyniolikta eurą įsivedanti šalis, A.Butkevičius kruopščiai perskaitė iš paruoštukės. Ir pasveikino skaitydamas iš lapelio.
Susidarė įspūdis, kad, jeigu padėjėjai būtų įrašę kokią nesąmonę, mūsų premjeras ir ją būtų perskaitęs, o po to taip pat pakeltų galvą ir įdomiai šypsotųsi, lyg tik ką loterijoje milijoną laimėjęs. Nustebau, kad A.Butkevičius tuos 10 eurų iš bankomato paėmė nesinaudodamas paruoštuke.
Tačiau neskubėkime teisti ir premjero. Gal per rūpesčius buvo sunku įsiminti, kad Lietuva yra būtent devyniolikta eurą įsivedanti šalis. Juk Lietuva tikrai ilgai ir sunkiai dirbo, didelį darbą atliko.
Tačiau dirbo ne tik A.Butkevičius ir jo vyriausybė. Ir ne tik jo (tiksliau tikrai ne jo) dešimtinė nusipelnė patekti į pinigų muziejų. Būtų buvę gražu bent vienu sakiniu tą dieną prisiminti, kad kelias į Europą ir bendrą valiutą buvo grįstas valstybingumo gynėju krauju, buvo kitų valstybės vadovų, kurie klojo pirmąją, po to ir antrąją plytas.
Šiuo atveju A.Butkevičius buvo tik visų statybų užbaigimo komisijos pirmininkas, nominalus lyderis, kuris perskaitė iš paruoštukės kitų atliktus darbus. Bet ir dėl to, jeigu gerai pagalvosime, turime tik džiaugtis - juk ne tiek ir svarbu, kieno dešimtinė gulės pinigų muziejuje.
Be to, kaip ir tai aludės padavėjai, antroji tokia proga nepasitaikys ir A.Butkevičiui. Argi kitaip tokioje situacijoje elgtųsi kiekvienas iš mūsų? Todėl džiaukimės, o ne pavydėkime tiems, kurie surado savąjį būdą pajusti tą dieną gyvenimo pilnatvės jausmą.
