Jo garbei dainininkė Evelina Sašenko atliko dainą apie kovas už laisvę lenkų ir lietuvių kalbomis. Pirmiausia buvo dainuojama lenkiškai.
Tai jau ketvirtoji Laisvės premija, įteikta už nuopelnus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo byloje. Dvi iš premijų skirtos ne Lietuvos piliečiams. Pirmoji buvo įteikta žmogaus teisių gynėjui Rusijoje, disidentui Sergejui Kovaliovui. Dabar ji įteikiama lenkui, prisidėjusiam prie visos sovietinės ir komunistinės sistemos žlugimo.
Pristatydama A.Michniką Laisvės premijai Seimo narė Irena Degutienė pabrėžė, kad jis visą laiką smerkė bandymus supriešinti lietuvių ir lenkų tautas.
Sakydamas padėkos kalbą A.Michnikas negailėjo ir sąmojų. Jis šmaikščiai paaiškino, kodėl sako kalbą lenkiškai, o ne rusiškai, kaip jam buvo siūloma. A.Michnikas papasakojo anekdotą rusiškai: „Kalbasi du žydai Goldbergas ir Rabinovičius. Pastarasis sako bičiuliui, esą bijąs kalbėti rusiškai. Goldbergas paklausia, kodėl, Rabinovičius atsako, kad tada Vladimiras Putinas ateis jo ginti ginklu, o Rabinovičiui to anaiptol nereikia.“
Po to A.Michnikas pabrėžė, kad V.Putinas – ne visa Rusija, kad reikia skirti tautą nuo ją mulkinančios ir išnaudojančios valdžios.
A.Michnikas prisiminė lietuviu ir lenku vienu metu save laikiusį rašytoją Česlovą Milošą ir teigė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija ir jam priimtina.
„Lietuva man yra tarsi mitų ir pasakų kraštas. Lietuvos dvasia, manau, niekada neišnyks iš mano širdies“, – kalbėjo Laisvės premijos laureatas.
Po įteikimo ceremonijos kalbintas buvęs tremtinys, Šaulių sąjungos garbės narys Giedrutis Laucius sakė nejaučiantis nuoskaudos, kad pirmiausiai daina buvo atlikta ne valstybine lietuvių, o lenkų kalba.
„Premijos laureatas lenkas, tad natūralu, kad jam parodyta pagarba. Tai teisingas politinis sprendimas, nes Maskva kiršina lietuvius su lenkais, o mums dabar labai svarbi visų tautų parama“, - kalbėjo tremtinys.
Laisvės premija, be S.Kovaliovo ir A.Michniko, anksčiau įteikta buvusiam disidentui Antanui Terleckui ir „Katalikų bažnyčios kronikos“, pogrindinio priešsovietinio leidinio redaktoriui, Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui.
