Apie tai ambasadorę antradienį informavo Norvegijos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio ir migracijos reikalų departamento ambasadorius Jensas Eikaas, kuruojantis vaikų teisių klausimus.
„Užsienio reikalų ministerijos atstovas pažadėjo dėti visas pastangas išsiaiškinti ir informuoti ambasadą, kad Lietuvos pilietis yra Norvegijoje ir kur jis yra. Oficialaus patvirtinimo, kur jis yra, mes neturime“, – BNS sakė ambasadorė.
Diplomatė priminė, jog Švedijos užsienio reikalų ministerija informavo Lietuvą, kad sausio 28 dieną vaikas perduotas Norvegijai, tačiau Norvegija vasario 1 dieną informavo, kad berniukas tuo metu dar buvo Švedijoje.
Antradienį Lietuvos ambasada taip pat išsiuntė vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams prašymą skubiai susitikti, taip pat skubiai pasimatyti su vaiku ir įsitikinti, kad juo yra rūpinamasi.
„Jis galėjo būti pervežtas į bet kurią Norvegijos vietą – tad mums šito patvirtinimo, kad galėtumėme toliau veikti, labai reikia. Informacija nevėluoja, ji išvis neteikiama. Viską suprantame, suprantame ir mamą, kad jai be vaiko kiekviena valanda yra baisi, bet tiek Lietuva, tiek Norvegija esame teisinės valstybės ir galime kalbėtis remdamiesi tik teisiniu pagrindu. (...) Norvegijos įstatymas dėl vaiko teisių apsaugos yra labai griežtas, patys norvegai pripažįsta, kad jis – vienas griežčiausių. Ir pagal šį įstatymą, Norvegijos vaikų teisių tarnybos privalo laikytis konfidencialumo principo dėl vaiko gerovės ir negali teikti informacijos niekam – nei Norvegijos institucijoms, nei policijai, nei ambasadoms“, – teigė I.Bričkovskienė.
Ji taip pat tvirtino, kad ambasadai žinoma, dėl ko buvo laikinai apribotos mamos teisės į vaiko priežiūrą, tačiau tokios informacijos negali teikti. Diplomatė tik pripažino, kad vasario 10 dieną turėjo būti teismo posėdis, kuriame būtų sprendžiamas vaiko grąžinimo mamai klausimas.
„Kiek mus informavo advokatė, kuri šią bylą turėjo – pagal tai, kokia jai informacija suteikta, ji šią bylą įvardijo kaip teikiančią vilčių, kad mamai vaikas bus grąžintas. Bet mamos nervai nebeišlaikė – iki vasario 10-osios laukti dar ilgai, tad pasielgė, kaip pasielgė“, – sakė ambasadorė.
Ji taip pat neteikė didelių vilčių, kad Norvegijoje šiuo metu esančiai berniuko mamai bus leista su juo pasimatyti.
„Negaliu pasakyti, kokia tikimybė, ar mamai bus leidžiama pasimatyti su vaiku. Nes pagal Norvegijos įstatymus, mama yra padariusi nusikaltimą“, – sakė ji.
Lietuvos ambasada neturi informacijos, kiek lietuvių vaikų šiuo metu yra perimti Norvegijos vaiko teisių tarnybos „Barnevernet“ ar perduoti laikiniems globėjams, nes ne visi tėvai dėl šių problemų kreipiasi į ambasadą. I.Bričkovskienė nurodė, kad tarpininkaujant ambasadai, „daugiau nei dešimt“ šeimų yra atgavusios vaikus iš šios tarnybos. Ambasadorė taip pat pripažino, kad priežastys, dėl ko lietuvių tėvams laikinai apribojama globa, mums gali pasirodyti gana nereikšmingos.
„Pavyzdžiui, vėluoja vaiką atvesti į darželį. Lietuvoje tai normalu – atvedėme po valandos, užtrukome. Norvegijoje yra labai griežtai – vaikas turi būti pristatytas, tarkime, septintą valandą, kai visi valgo pusryčius. Jei vėluojama, jie traktuoja, kad tėvai nepaiso vaiko interesų. Iš mokyklos taip pat vaiko negalima paimti – tėvai turi gauti mokyklos leidimą, net jei nori važiuoti kartu švęsti Kalėdų. Tėvai mąsto: na, praleis jis tas pamokas, parašysiu raštelį. Nieko panašaus – pagal Norvegijos įstatymus, tai yra pažeidimas. Jie turi kreiptis į mokyklą, informuoti, kad išvažiuoja ir gauti leidimą. Be abejo, yra tokių pažeidimų“, – sakė ambasadorė.
I.Bričkovskienė antradienio pavakarę LRT radijui sakė jau žinanti, kur yra septynmetis, tačiau oficialiai šios informacijos pateikti negalėjo. Ambasadorė taip pat sakė, kad minėtas posėdis vasario 10-ąją dėl Gabrieliaus B. globos teisių tolesnio apribojimo arba vaiko grąžinimo greičiausiai įvyks.
Tuo metu mamos advokatė Sandra Latotinaitė LRT radijui tvirtino, kad vaiko močiutė, padedama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kreipėsi į Norvegijos tarnybas, kad būtų paskirta globėja tuo atveju, jei globos teisės bus atimtos iš mamos. Advokatė pripažino, kad „rizika yra labai didelė“, jog globos teisės bus atimtos po vaiko pagrobimo iš Norvegijoje paskirtų laikinų globėjų.
Ji sakė, kad berniukas iš šeimos buvo paimtas dar praėjusių metų birželio 11 dieną.
„Oficialios priežastys – vaiko seksualizuotas elgesys, pernelyg dažnas vaikščiojimas į tualetą, dažnas rankų plovimas, jų uostymas, niekaip nepagrįsti įtarimai, kad vaikas galėjo būti seksualiai išnaudotas, neaiški berniuko aplinka, neaiškūs motinos darbai. Tai yra, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba nepažįsta motinos aplinkos – šeimos, draugų. Skirtingos auklės, Gabrieliaus dėdės viešnagės pas motiną, t.y. savo seserį sukėlė įtarimą ir mokyklos pakeitimas priešingai vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijoms“, – nurodė advokatė.
Susitikimo su Lietuvos ambasadore metu J.Eikaas ambasadorę taip pat informavo, kad pavasarį Norvegijos parlamentui rengiamasi pateikti svarstyti Norvegijos prisijungimo prie 1996 metų spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl vaiko teisių užtikrinimo „baltąją knygą“. Tikimasi, kad Norvegijos prisijungimas prie šios konvencijos padės išspręsti kylančius ginčus tarp šalių.
Reaguodami į šį įvykį antradienį Vilniuje, prie Norvegijos ambasados susirinko kelios dešimtys piketuotojų, kurie ragino Lietuvos pilietį Gabrielių B. greičiau grąžinti į Lietuvą ir „leisti jam gyventi su savo šeima“.
Visuomenininkų pasirašytame kreipimesi taip pat raginama „sugrąžinti visus atimtus Lietuvos piliečių vaikus teisėtiems tėvams, sudaryti jiems sąlygas išvykti į Lietuvą“ ir „visais atvejais, kai Lietuvos piliečių šeimoms gresia vaikų atėmimas, suteikti jiems galimybę per protingą laiką išvykti iš Norvegijos teritorijos“.
Kaip praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos ambasada Švedijoje antradienį gavo Švedijos URM notą, kad Švedijos socialinės tarnybos sausio 27 dieną nutarė suteikti nepilnamečiui Lietuvos piliečiui Gabrieliui B. skubią priežiūrą. Švedijos URM teigimu, Švedija buvo tik tranzito šalis, per kurią jis keliavo, o Norvegija jo gyvenamoji vieta, todėl nebuvo sprendžiamas nepilnamečio globos klausimas. Kadangi globos klausimas nebuvo sprendžiamas, remiantis 1963 metų Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, Lietuva nebuvo nedelsiant informuota, o mažametis sausio 28 dieną grąžintas į Norvegiją.
