Naujausias įrodymas – prieš savaitę surengta muzikos apdovanojimų ceremonija M.A.M.A. Apie Vladimirą Simonko, Jazzu ir Andrių Rožicką jau prirašyta ir prikalbėta. Dabar – apie muziką, kuri tą vakarą liko antrame plane, bet tai nereiškia, kad jos išvis nebuvo.
Jau antrus metus tenka kandžiotis liežuvį, kad neišsilietum tiradomis apie tai, jog M.A.M.A. įnirtingai rausia lietuviškos muzikos archyvus. „Bavarija“, Edmundas Kučinskas, „Man-go“, Nelly Paltinienė – šie atlikėjai, diplomatiškai kalbant, turi mažai ką bendra su dabartinėmis popmuzikos srovėmis. Ir tai neturi nieko bendra su amžiumi. Džordana Butkutė – ne paauglė, tačiau pernai išleido gerą albumą ir į sceną buvo pakviesta ne tik dėl nostalgijos.
M.A.M.A. pretendentų sąraše šįmet buvo 36 grupės ir atlikėjai, tarp kurių – daugybė įdomių jaunų artistų. Iš visų pretendentų į sceną dainuoti žengė aštuoni. Taip, per tris renginio valandas buvo galima rasti laiko bent dar keliems. Juk M.A.M.A. kasmet į savo pavadinimą įrašo metus, už kuriuos apdovanojami atlikėjai.
„Without Letters“, „Ministry Of Echology“, „Golden Parazyth“ ir daugybė kitų – įdomiai kuriantys ir koncertuojantys atlikėjai, kurie M.A.M.A. scenoje dar niekada negrojo. Veteranų pasirodymai yra tinkamas ir geras paįvairinimas, bet kai perlenki su jais lazdą, rizikuoji atstumti nekantrius, madingus, smalsius jaunus klausytojus. Taip, jie tikriausiai perjungs kanalą, kai pamatys „Man-go“ ar E.Kučinską.
Būsite labai naivūs, jei manote, kad M.A.M.A. rengėjai to nesupranta. Tačiau čia ir prasideda klaustukai, nes M.A.M.A. nėra renginys vien melomanams.
Alina Orlova ir Metų rokeriai „Colours Of Bubbles“ šįmet surengė pasirodymus, nuo kurių miesto hipsteriams neskaudėjo ausų, bet kamerų priartinti nuobodžiaujantys žiūrovų veidai parodė viską. Komentarai internete tik patvirtino visus įtarimus: „Prikvietė visokių nežinomų atlikėjų, kam jie įdomūs?“
Renginį pradėjo Ten Walls kūrinys „Walking With Elephants“ – su šiuo įrašu lietuviai pirmą sykį pateko į Didžiosios Britanijos „Top 10“. Atrodė, kad tai visi žino, nes plyšojo ir žiniasklaida, ir net prezidentė internete šį kūrėją šlovino. Tačiau po renginio internete pasipylė klausimai: „Kas ten per neblogas gabalas buvo?“
„Colours Of Bubbles“ jau penkerius metus aktyviai koncertuoja Lietuvoje, tačiau po pasirodymo M.A.M.A. jų sekėjų skaičius internete pradėjo žaibiškai augti. Akivaizdu – daug kas šios grupės iki tol nežinojo. Didmiesčių klubų programa dažnai neturi nieko bendra su tuo, kokios muzikos klausosi ir nori per televiziją matyti didžioji dalis reitingą sukuriančių žiūrovų.
Tačiau publika akivaizdžiai atkuto pamačiusi tą patį E.Kučinską. Ir nieko tu jai nepadarysi. Pasakykite televizijai ir renginio organizatoriams, kad norite išmesti tuos atlikėjus, kuriems garsiausiai plojama. Net jei jie ir visiškai neatitinka laiko dvasios.
Tai jokia paslaptis. Jaunos kartos roko, alternatyviosios, elektroninės muzikos atlikėjai ir toliau lieka įdomūs tik siauram ratui klausytojų. Kurie dar ir labai išrankūs, turi daugybę būdų leisti laisvalaikį ir tikriausiai nei įsijungtų televizorių, nei eitų į areną, net jei grotų visi jiems priimtini atlikėjai.
Liūdna, bet taip yra. Tūkstančius sutraukiantys festivaliai – irgi ne rodiklis. Vasarą mačiau, kaip vienos nominuotos grupės pasirodymą stebėjo apie 60 žiūrovų, o šimtai tuo metu verčiau žaidė tinklinį ir maudėsi.
Muzika tiesiog nebėra toks svarbus dalykas, koks buvo roko maršų laikais. Todėl ir apdovanojimų ceremonijos tampa „televizine pramoga su muzika“. Logiška, ir tai vyksta ne tik Lietuvoje.
Šį sekmadienį „Grammy“ ceremonijoje dainuos airis Hozier – viena ryškiausių pastarųjų dvylikos mėnesių kylančių žvaigždžių. Tačiau dainuos ne vienas, o su veterane Annie Lennox. Ceremonijos rengėjams visiškai aišku, kad jei dainuos vienas, jo nežinantys vyresni žiūrovai nesupras.
Juokingiausia, kad būtent dėl šios priežasties į „Colours Of Bubbles“ pasirodymą buvo mestos bene didžiausios pajėgos per visą vakarą – visi tie būgnininkai, šokėjai, fejerverkų pliūpsniai. Nes akivaizdžiai bijota, kad žiūrovai, negirdėję šios grupės, perjungs kanalą. Jei parodysite M.A.M.A. įrašą užsieniečiams, šie spėlios, kad tai turbūt populiariausia Lietuvos grupė, nes gali sau tiek daug leisti.
„Perjungs kanalą“ yra ir bus didžiausia bet kurios TV rodomos ceremonijos baimė. Taip, M.A.M.A. galėtų būti visiškai kitokia, jei nevyktų didelėje arenoje ir nebūtų transliuojama televizijos.
Tačiau klausimas, ar tokiu atveju joje grojantys atlikėjai gautų bent kokios naudos. Dabar ji yra – nenuneigsi. Net jei tai bent keli šimtai naujų susidomėjusių klausytojų.
