Avių skerdimą neapsvaiginus atlikęs asmuo atleistas, o kiti trys laikinai nušalinti nuo pareigų po to, kai vaizdo kameros Jungtinėje Karalystėje (JK) esančioje skerdykloje užfiksavo juos pažeidžiant ritualinio avių skerdimo taisykles.
Vyrams gali būti pateikti kaltinimai dėl nuolatinio žiauraus elgesio su gyvūnais, užfiksuoto slaptomis gyvūnų teisių gynėjų kameromis.
Įraše matoma, kaip Šiaurės Jorkšyre esančios „Bowood“ avių skerdyklos darbuotojai pjauna gyvūnams gerklę aiškiai pažeisdami skerdimo neapsvaiginus taisykles.
Reaguodama į įrašą Britanijos Karališkoji smurto prieš gyvūnus bendrija RSPCA skatina uždrausti skerdimą neapsvaiginus, kuriai taip pat prieštarauja ir Britanijos veterinarijos gydytojų asociacija bei 100 tūkstančių peticiją pasirašiusių piliečių.
Tyčiojosi iš skerdžiamų gyvūnų
Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip skerdyklos darbuotojai spardo, kelia ir svaido avis, o vienas darbuotojas stovi ant vis dar sąmoningo gyvūno kaklo.
Kol kita sąmoninga avis nukraujavo, skerdikai jos akis apvedė žaliais dažais ir juokėsi iš nupieštų „akinių“.
Nufilmuota, kaip skerdikai tyčiojasi iš avių ir baugina jas mojuodami peiliais, trankydami jų galvas ir šaukdami ant jų.
Vietoje to, kad skerdimo metu melstųsi Alachui, kaip reikalauja ritualinio skerdimo taisyklės, musulmonai skerdikai plepėjo tarpusavyje, o kiti kolegos pritarė fone per radiją skambančioms Kalėdų dainoms.
Įrašą pristačiusi „Animal Aid“ organizacija perdavė medžiagą Didžiosios Britanijos veterinarijos tarnybai ištirti.
„Tai dešimta mūsų slaptai nufilmuota skerdykla ir ji yra devinta, pažeidžianti gyvūnų gerovės taisykles“, – sakė „Animal Aid“ direktorius Andrew Tyleris. Jo teigimu, nė vienas iš užfiksuotų atvejų nebūtų buvęs atskleistas, jei ne slaptos kameros, nepaisant to, kad kiekvienoje skerdykloje dirba vyriausybės paskirtas veterinaras.
Nesilaikė taisyklių
Tam, kad būtų išvengta gyvūnų kančių, įstatymai reikalauja apsvaiginti gyvūnus prieš juos paskerdžiant, tačiau Didžiojoje Britanijoje, kaip ir Lietuvoje, ritualiniam skerdimui taikomos išimtys.
Skerdžiant neapsvaiginus gyvūnai turi būti nužudomi greitai, vienu itin aštraus peilio pjūviu. Gyvūnai neturi matyti peilio prieš skerdimą ar tapti kitų skerdykloje esančių gyvūnų mirties liudininkais.
„Bowood“ skerdykloje, kur buvo nufilmuotas 4000 avių paskerdimas, šių taisyklių nesilaikoma. JK įstatymai nurodo, jog, siekiant užtikrinti, kad neapsvaiginus skerdžiamas sąmonę prarandantis gyvūnas patirtų mažiau kančių, 20 sekundžių po gerklės perpjovimo jis turi likti tokios pat kūno padėties. Tačiau 86 proc. skerdyklos „Bowood“ avių buvo pašalintos iš skerdimo vietos anksčiau, nei reikalauja teisės aktas. Kai kurios praėjus vos sekundei po paskerdimo.
Prie žiaurios praktikos prisideda ir Lietuva
Komentuodama vaizdo įrašą Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė tikinti, kad panaši praktika taikoma visur, kur skerdžiama neapsvaiginus. Tik, deja, įrodyti tai galima tik nufilmavus paslėptomis kameromis.
„Įvairių tarptautinių organizacijų slaptomis kameromis nufilmuoti vaizdo įrašai, viešai prieinami internete, rodo, kad daugelyje skerdyklų, kuriose gyvūnų gyvenimas užbaigiamas prieš tai jų neapsvaiginus, vyksta toks pats žiaurus elgesys“, – sakė ji.
Organizacijos vadovės manymu, skerdimas neapsvaiginus būtų žiaurus net ir tada, jei būtų laikomasi Lietuvoje Žemės ūkio ministerijos nustatytų ritualinio skerdimo taisyklių.
„Lietuvoje galiojantys reikalavimai nurodo, kad pagal tam tikros religijos ritualines apeigas skerdžiami gyvuliai privalo būti suvaržyti specialia įranga ir apversti ne mažiau kaip 90 ir ne daugiau kaip 180 laipsnių kampu. Faktas, kad į nenatūralią jiems padėtį žemyn galva verčiami sąmoningi galvijai instinktyviai bando priešintis. Pastangos tai padaryti lemia dar didesnes skerdžiamo prieš tai neapsvaiginto gyvulio kančias“, – sakė ji.
B.Kymantaitė teigia mananti, kad bet koks skerdimo būdas vienaip ar kitaip žalingas gyvūnui, tačiau, suprantant, kad artimiausiu metu nebus atsisakyta masinio mėsos vartojimo, reikėtų siekti kaip įmanoma neskausmingesnio skerdimo.
„Ir tai yra tik skerdimas prieš tai apsvaiginus. Skerdimas neapsvaiginus, kuris nuo sausio įteisintas ir Lietuvoje, yra žiaurus verslas, dėl kurio didžiulę kančią patiria milijonai ūkinių gyvūnų. Apmaudu, kad Lietuvos Seimo nariai ir vadovai nusprendė palaikyti tokią Lietuvos verslininkų iniciatyvą nepaisydami išreikštos piliečių nuomonės – peticiją prieš skerdimą neapsvaiginus Lietuvoje pasirašė daugiau nei 13,5 tūkst. žmonių“, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
Seimui skubos tvarka priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą nuo sausio Lietuvoje įsigaliojo leidimas skersti gyvulius prieš tai jų neapsvaiginus. Įstatyme įtvirtinta, kad ūkinių gyvūnų skerdimas, prieš tai jų neapsvaiginus, laikantis religinių apeigų, jeigu šie gyvūnai skerdžiami skerdykloje, nėra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu.
Žemės ūkio ministerija nustatė tvarką, pagal kurią tokia mėsa, tiekiama Lietuvos vartotojams, turi būti paženklinta „skersta neapsvaiginus“. Tačiau mėsos produktai bus ženklinami tik tuo atveju, jei jų sudėtyje bus daugiau kaip 50 proc. tokiu būdu paskersto galvijo mėsos.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija pateikė skundą Europos Komisijai dėl neetiškų ir galimai ES teisę pažeidžiančių Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų.
