Turėtų pasimokyti iš daugiabučių
Šventinį pirmadienį vėliavos Telšiuose plevėsavo kur ne kur.
Reikia pažymėti, kad pavyzdingiausi – Telšių daugiabučiai namai, prie kurių iškeltos ryškios trispalvės darė gėdą daugeliui individualių namų gyventojų.
Situacija prie daugiabučių namų pasikeitė į gerąją pusę, kai juos pradėjo administruoti įmonė „Butų ūkio valdos“. Nors vėliavos iškėlimas – nepigus, tačiau taip buvo išspręsti ginčai tarp gyventojų, kas turėtų rytą iškelti, o vakare – nuleisti vėliavą.
Pasižvalgius po individualių namų kvartalus pasidarė graudu – vėliavų, galima sakyti, reikėjo ieškoti su žiburiu, ypač prestižiniame Telšių kvartale, ne veltui vadinamame Žvaigždžių miesteliu.
Jeigu nuosavų namų gatvelėse ir rasdavai vėliavą, tai neretai nutriušusią, nublukusią. Akivaizdu, kad ne visi žino, jog vėliava turi būti iškelta pagarbiai.
Negalima Lietuvos simbolio bet kur atremti, įbesti. Tokių vaizdų Telšiuose taip pat netrūko – įamžintas ne vienas pažeidimas. Štai Žvaigždžių miestelio Ramunių gatvėje namo balkone atsainiai į turėklus atremta trispalvė.
Tačiau tame pačiame kvartale gyvena ir pavyzdingi lietuvaičiai – Ragainės gatvėje prie renovuoto namo akį traukė naujutėlaitė ryškiomis spalvomis spindinti vėliava, kurią savininkai pasirūpino iškelti kieme ant stiebo.
Žurnalistai auklėja pažeidėjus
Kasmetiniai žurnalistų reidai išauklėjo kai kuriuos Žemaitijos sostinės gyventojus, kurie anksčiau sugalvodavo trispalvę įgrūsti į krūmus ar įkišti į plastikinę statinę, o vietoj gedulo kaspino ant trispalvės užrišdavo juodą šiukšlių maišą.
Reportažai per valstybines šventes išgyvendino skylėtas, purvinas vėliavas nuo telšiškių namų.
Uždraustas vaisius – skanesnis
Šiandieninė situacija tarsi sako, jog trispalvę, ko gero, mylėjome labiau, kol ji buvo uždrausta. Okupaciniu laikotarpiu, ypač vasario 16 dieną, žinomų ir nežinomų disidentų tautinė trispalvė kai kuriuose objektuose, viešose vietose būdavo iškeliama slapta kaip pasipriešinimo režimui ženklas. Tuo metu Lietuvos vėliavos iškėlimas prilygo sunkiam nusikaltimui, už kurį grėsė kalėjimas arba priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje.
Lietuva gali didžiuotis pirmoji iš „sąjunginių respublikų“ atkūrusi savo istorinę vėliavą. 1988 m. lapkričio 18 d. LTSR Aukščiausioji Taryba pakeitė LTSR Konstituciją ir geltonai, žaliai ir raudonai vėliavai suteikė valstybės vėliavos statusą. Geltona reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už Tėvynę pralietą kraują.
Baudos numatytos, tačiau neskiriamos
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą įstaigų, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas, įmonių ir organizacijų administracijos vadovams, gyvenamųjų namų savininkams arba asmenims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą, nuo 2 iki 8 eurų, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams – nuo 8 iki 17 eurų.
Akivaizdu, kad baudos daug kam – nė motais. Juo labiau, kad tokie pažeidėjai kažkodėl bent jau Telšių policijos nedomina. Pasak kalbintų pilietiškų miestelėnų, bausti nereikėtų, užtektų, kad apylinkės inspektorius vėliavos neiškėlusiam ar nepagarbiai ją iškėlusiam, į pašto dėžutę įmestų informacinį lapelį su perspėjimu įsigyti trispalvę ir kad kitą kartą per valstybinę šventę neiškėlus vėliavos grės bauda.
Primename, kad vėliavą prie valstybės ir savivaldybės įstaigų, institucijų, įmonių ir organizacijų pastatų bei gyvenamųjų namų privalu kelti vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ir liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo arba valstybės dieną. Be to, iškelti vėliavos – nepakanka, trispalvė turi būti tvarkinga ir atitikti standartus.
