„Matyt, būsime viena iš pasyviausiai balsuojančių valstybių
per savivaldos rinkimus Europoje. Pastarąjį kartą 50 proc.
aktyvumą perkopėme tik 2002 metais“, – BNS sakė Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
(TSPMI) docentas Alvidas Lukošaitis.
Pasak politikos eksperto, pagal rinkėjų aktyvumą Lietuva
panaši į tokias šalis kaip Lenkija, Latvija, Bulgarija ar Vengrija.
Jo teigimu, mažas aktyvumas susijęs su nepasitikėjimu valdžia.
Prognozuojama, kad savivaldos rinkimuose, kuriuose merai pirmą
kartą rinkti tiesiogiai, dalyvavo apie 46-47 proc. rinkėjų.
A.Lukošaičio teigimu, rinkėjai prie balsadėžių nėjo
aktyviai, nes rinkimų kampanija buvusi neįdomi ir prasidėjo vėlai.
„Esame kažkiek apsileidę visais lygiais kalbant apie rinkimų
kampanijas. Iš tikrųjų nieko įdomaus nebuvo, net skandalų
rimtesnių oponentai nesugeba sukonstruoti, – irgi negerai. Ryškumo,
skandalingumo reikia kampanijoms, norint išjudinti rinkėjus. Manau,
kad ir distancijos reikia ilgesnės rinkėjams išjudinti, esame labai
negerai įklimpę iki ausų į kažkokį negerą dalyką. Ir vien
tokio sumanymo – kad sugalvojome pagaliau tiesioginius merų rinkimus
įteisinti, vien dėl to galvoti, kad rinkėjai išbėgs iš namų
balsuoti, to nepakanka. Manau, esame gerokai stipriau įšalę“, –
svartė A.Lukošaitis.
Kita vertus, jo teigimu, labai svarbus rodiklis per rinkimus yra
kandidatų gausa.
„Manau, kad tikrai pasirinkimo atžvilgiu šį kartą buvo
galima ilgiau pasidairyti po rinkimų biuletenius, reklaminius
lankstinukus, po sąrašus – ne tik partinius. Dėl pasirinkimo tikrai
žmonės neturėtų dejuoti, kaip būdavo įprasta: „Ai, vis tiek
nėra iš ko rinktis, komunistai-nekomunistai ir viskas“. Dabar
prašau – nori komunistų – yra, nori nekomunistų – yra, nori
partinių – yra, nori nepartinių – irgi yra. Pagal visų skonį“, –
teigė docentas.
Kitas TSPMI docentas Tomas Janeliūnas BNS sakė, kad per šiuos
rinkimus rinkėjams buvo lengviau apsispręsti, nes kandidatuoja
nemažai asmenybių, be to, agitacija buvo aktyvesnė.
Anot jo, truputį didesnis rinkėjų aktyvumas yra nepalankus
tautinių mažumų partijoms.
„Tuose rajonuose, kur tautinės mažumos turi tam tikrą dalį
rinkėjų, kurie visada balsuoja nepriklausomai kokie rinkimai tik už
savo partiją, jiems išaugęs rinkėjų aktyvumas yra nepalankus, nes
į rinkimus ateina rečiau balsuojantys žmonės. Pavyzdžiui,
išaugęs rinkėjų aktyvumas nėra palankus Lietuvos lenkų rinkimų
akcijai Vilniuje, nes jie turi vienodą dalyvaujančiųjų rinkimuose
skaičių, kas yra 15-17 proc. rinkėjų“, – teigė jis.
TSPMI docento Kęstučio Girniaus manymu, ateityje savivaldos
rinkimų aktyvumą galėtų paveikti sustiprintos tiesiogiai
išrinktų merų galios.
„Galų gale tai, kad tiesiogiai renki merą, ateityje taip pat
užtikrins didesnį rinkėjų aktyvumą (...). Aš manau, kad
piliečiai ta teise aktyviau naudosis ir toliau, ir nepražiopsos
progos balsuoti“, – BNS sakė jis.
Sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą vyko tiesioginiai merų
rinkimai, taip pat rinktos savivaldybių tarybos ir Seimo narys
vienmandatėje Žirmūnų apygardoje.