Lietuvai visi skolina nemokamai

Nevykę liaudies ekonomistai ir įvairiausi marginalai bei jų atstovai labai mėgsta kartoti, kad Lietuva praskolinta, kad skola auga, o skolinamės jau vien tam, kad galėtumėm palūkanas sumokėti. Praėjusią savaitę Lietuvai finansų rinkose buvo istorinė diena, tai apie skolą ir papasakosiu.

Daugiau nuotraukų (1)

Leonardas Gricius

Mar 2, 2015, 9:41 AM, atnaujinta Jan 11, 2018, 10:11 PM

Pirmą kartą per visą Lietuvos istoriją, visų Lietuvos obligacijų pajamingumas tapo mažesnis, nei 1 proc. Finansų terminais, visi Lietuvos „jeldai“ palindo po vienu. O kalbant žmonių kalba, jei Lietuva norėtų pasiskolinti rinkose dešimčiai metų, už tokią paskolą per metus mokėtų šiek tiek mažiau, nei 1 proc. Tuo tarpu metams ar dviems Lietuva galėtų skolintis beveik nemokamai- už maždaug 0,05 proc.

Turbūt nelengva suvokti, ypač jei turite vartojimo kreditą, už kurį per metus mokate 15 proc. palūkanas. Bet jūs nesate valstybė, todėl tiek ir mokate. Tuo tarpu rinkos dalyviai mano ir tiki, kad Lietuvai metams laiko skolinti už 0,05 proc yra racionalu.

Remiantis Lietuvos Banko duomenimis, Lietuvos valdžios sektorius užsieniui skolingas maždaug 12 milijardų eurų, kurių maždaug 10 milijardų sudaro skolos vertybiniai popieriai. Įprasta skolą lyginti su BVP, bet padarysime šiek tiek kitaip. Vietoj BVP, pakalbėsime apie biudžetą, kuris 2015 metais yra maždaug 8 milijardai eurų.

Nes BVP parodo tai, kiek sukuriame, o biudžetas tai, kiek galime sau leisti išleisti.

Prieš kelis metus Lietuvai per metus aptarnauti skolą kainavo maždaug 5 proc. nuo turimos skolos. Šiandien šis skaičius yra bent dvigubai mažesnis. Tačiau net jei jis ir būtų nepasikeitęs, šiuo metu Lietuva per metus skolai aptarnauti išleistų tik 6 proc metinio biudžeto. Tai yra beveik per pus mažiau, nei išleidžiame socialinei apsaugai (pagrinde pensijoms).

Bet, kaip jau minėjau, šis skaičius dabar tikrai yra mažesnis, o ateityje dar labiau sumažės. Nes nuo to laiko, kai mūsų skola kainavo 5 proc, rinkos sąlygos pasikeitė iš esmės. Kaip minėta, šią savaitę visų trukmių Lietuvos skolų kaina (palūkanos) pasidarė mažesnės, nei vienas procentas. Todėl visos skolos, kurią dabar iš naujo ima Lietuvos valdžia, kaina bus kažkur 0,5-0,6 proc. Kitaip sakant, skola kainuos 10 kartų mažiau, nei prieš kelis metus.

Žinoma, dar vis turime ir senos skolos, kuri kainuoja brangiau. Tačiau refinansavimo procesas vyksta. Buitiškai, refinansavimas yra elementarus veiksmas, kai pasiskoliname tam, kad padengtumėm seną skolą.

Pavyzdžiui, jei Lietuva 2009 metais pasiskolino milijardą už 5 proc, o iki šiandien atidavė 300 milijonų, tai šiandien Lietuva pasiskolins 700 milijonų už 0,5 proc ir grąžins 2007 metais paimtą skolą. Tokiu būdų už pasiskolintus 700 milijonų per metus mokės nebe 35, o tik 3,5 milijono. Kadangi Lietuvos skolos dydžio augimas nuosaikiai mažėja, ekonomikai toliau atsigaunant, galima prognozuoti, kad 2016 metų biudžetas ir skola bus proporcionaliai panašūs į dabartinius.

Tad sudėjus viską į vieną, galime spėti, jog 2016 metais Lietuva skolai aptarnauti skirs iki 1-1,2 proc biudžeto. Kodėl ne 10 kartų mažiau, tai yra 0,5 proc.? Nes į paskolos aptarnavimą reikia įtraukti ne tik palūkanas.

Kad ir kaip nerealu tai atrodytų, tačiau dabartinė rinkos situacija ir paklausa Lietuvos valstybės skolai sukuria tiesiog utopines sąlygas. Kadangi papildomai skolintis mums beveik nereikia, galime sau leisti refinansuoti turimas skolas ir per metus sutaupyti kelis šimtus milijonų vien dėl susidariusių rinkos sąlygų. O tada jau ramiai atidavinėti nieko nekainuojančią skolą.

Reali Lietuvos padėtis, skolos atžvilgiu, yra net labai gera ir toliau gerėjanti. Jei lyginsime situaciją su vidutine paskolą turinčia šeima, tai mūsų valstybė skolai aptarnauti skiria 10-20 kartų mažiau savo disponuojamų pajamų. Nes vidutinė paskolą turinti šeima skolai aptarnauti skiria nuo 20 iki 40 procentų disponuojamų pajamų. Tuo tarpu Lietuva tik maždaug 2 proc.

Todėl, kai kas nors pradeda aiškinti, jog Lietuva yra baisai praskolinta ir mes skolinamės tam, kad sumokėtumėm palūkanas, tai yra puikus indikatorius, jog žmogus arba visiškai nesigaudo realybėje ir jos adekvačiai nesuvokia, arba kalba taip, nes jam kažkas taip liepė.

Venkite tokių žmonių ir neskirkite jiems savo laiko. Nes net jei jie ir nenupirkti, tai bent mėgsta kalbėti temomis, kurių visiškai neišmano. O tai jau kvailumo požymis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.