Anot jo, perėjimas į valdžios kritikų frontą būtų suprantama šių partijų strategija siekiant padidinti jas palaikančių rinkėjų ratą artėjant parlamento rinkimams.
„Tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek Darbo partija – tai yra dvi iš trijų valdančiosios koalicijos partijų – labai prastai pasirodė šiuo rinkimuose. Ir nors mes kalbame, kad savivaldos rinkimų specifika yra visiškai kitokia negu Seimo, bet čia nėra apklausos, tai buvo realūs rinkimai, kuriuose balsavo realūs žmonės, ir jų baigtis yra tokia, kad dvi iš valdančiosios koalicijos partijų iš tikrųjų gavo labai mažai piliečių pasitikėjimo. Čia galima iškelti atvirą klausimą, ar apie tai nebus galvojama tų politinių jėgų lyderystės, kad galbūt ateinant Seimo rinkimams verta vis dėlto pasitraukti iš valdančiosios koalicijos į opoziciją, nes kitaip gali būti prastai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M.Jastramskis.
Prognozuodamas „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ manevrus valdančiojoje koalicijoje, politologas visgi sakė manąs, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai mažai tikėtini.
„Pirmalaikiai Seimo rinkimai tikriausiai būtų jau tokia pernelyg drąsi prognozė, aš tikrai nesiimčiau sakyti, kad tie pokyčiai tikrai bus. Bet faktas yra, kad dabar prielaidų (griūti koalicijai) po šių rinkimų tikrai yra daugiau, kadangi vis tiek „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija yra tokio pobūdžio politiniai dariniai, kuriems geriau sekasi būnant opozicijoje“, – aiškino M.Jastramskis.
TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad rinkimai rodo ir socialdemokratų mažėjančią įtaką, tačiau teigė, kad „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ perspektyva – pesimistiškesnė.
„Ar tai yra ilgalaikiškos tendencijos, kol kas anksti prognozuoti. Socialdemokratų atveju greičiausiai ne, bet gali būti, kad „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“ visgi apskritai yra prarandančios savo įtaką partijos. Bent taip galima būtų spėti be išsamesnės analizės“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Savivaldos rinkimuose sekmadienį socialdemokratai surinko 19 proc. balsų. Už Darbo partiją balsavo 8 proc. rinkėjų, „Tvarką ir teisingumą“ – beveik 6 proc.
M.Jastramskis, be kita ko, prognozavo, kad Liberalų sąjūdžio sustiprėjimas gali lemti įtampas tarp šios partijos ir konservatorių.
„Konservatoriai iš tikrųjų, manau, jaučiasi gana neramiai, nes yra gajus toks pusiau mitas, kad liberalai vagia konservatorių rinkėją. Lyg žiūrinti į rinkimų rezultatus konservatoriams ne taip ir blogiau, tai tikriausiai nebuvo labai jau daug privogta, bet galima iš tikrųjų šitų rinkimų baigtis, kad tam tikruose konservatorių sluoksniuose baimė bus vis labiau pasėta ir galbūt įmanomi ir toliau kažkokie konfliktėliai tarp šių partijų“, – prognozavo politologas.
Ekspertai tarp rinkimų laimėtojų įvardijo ne tik pozicijas sustiprinusią Liberalų sąjūdžio partiją, bet ir nepartinius judėjimus bei „Lietuvos sąrašą“.
„Jeigu įsivaizduotume, kad yra nepartinių partija, tai jie pirmauja penkiose mero pozicijose, kas yra daug daugiau negu kai kurios įsitvirtinusios partijos (...). Ir dar viena tokia partija, kuri gali pretenduoti į šiokios tokios laimėtojos poziciją, ko gero, visgi yra „Lietuvos sąrašas“, kuri vienintelė iš naujų partijų prasimušė tam tikra prasme šiuose rinkimuose – aišku, ta N.Puteikio ir Lietuvos sąrašo kombinacija įdomi – ir Vilniuje, ir Klaipėdoje jie gavo mandatų. Turint omeny, kai tai finansavimo praktiškai neturėjusi partija ir jeigu tai yra tam tikra repeticija prieš Seimo rinkimus, jie pretenduoja į kažkokią tam tikrą naujos partijos nišą“, – spaudos konferencijoje sakė TSPMI dėstytoja Ainė Ramonaitė.
