Anot jo, perėjimas į valdžios kritikų frontą būtų
suprantama šių partijų strategija siekiant padidinti jas
palaikančių rinkėjų ratą artėjant parlamento rinkimams.
„Tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek Darbo partija – tai yra
dvi iš trijų valdančiosios koalicijos partijų – labai prastai
pasirodė šiuo rinkimuose. Ir nors mes kalbame, kad savivaldos
rinkimų specifika yra visiškai kitokia negu Seimo, bet čia nėra
apklausos, tai buvo realūs rinkimai, kuriuose balsavo realūs
žmonės, ir jų baigtis yra tokia, kad dvi iš valdančiosios
koalicijos partijų iš tikrųjų gavo labai mažai piliečių
pasitikėjimo. Čia galima iškelti atvirą klausimą, ar apie tai
nebus galvojama tų politinių jėgų lyderystės, kad galbūt
ateinant Seimo rinkimams verta vis dėlto pasitraukti iš
valdančiosios koalicijos į opoziciją, nes kitaip gali būti
prastai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
(TSPMI) dėstytojas M.Jastramskis.
Prognozuodamas „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ manevrus
valdančiojoje koalicijoje, politologas visgi sakė manąs, kad
pirmalaikiai Seimo rinkimai mažai tikėtini.
„Pirmalaikiai Seimo rinkimai tikriausiai būtų jau tokia
pernelyg drąsi prognozė, aš tikrai nesiimčiau sakyti, kad tie
pokyčiai tikrai bus. Bet faktas yra, kad dabar prielaidų (griūti
koalicijai) po šių rinkimų tikrai yra daugiau, kadangi vis tiek
„Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija yra tokio pobūdžio
politiniai dariniai, kuriems geriau sekasi būnant opozicijoje“, –
aiškino M.Jastramskis.
TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas savo ruožtu atkreipė
dėmesį, kad rinkimai rodo ir socialdemokratų mažėjančią
įtaką, tačiau teigė, kad „darbiečių“ ir „tvarkiečių“
perspektyva – pesimistiškesnė.
„Ar tai yra ilgalaikiškos tendencijos, kol kas anksti
prognozuoti. Socialdemokratų atveju greičiausiai ne, bet gali būti,
kad „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“ visgi apskritai
yra prarandančios savo įtaką partijos. Bent taip galima būtų
spėti be išsamesnės analizės“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Savivaldos rinkimuose sekmadienį socialdemokratai surinko 19
proc. balsų. Už Darbo partiją balsavo 8 proc. rinkėjų, „Tvarką
ir teisingumą“ – beveik 6 proc.
M.Jastramskis, be kita ko, prognozavo, kad Liberalų sąjūdžio
sustiprėjimas gali lemti įtampas tarp šios partijos ir
konservatorių.
„Konservatoriai iš tikrųjų, manau, jaučiasi gana neramiai,
nes yra gajus toks pusiau mitas, kad liberalai vagia konservatorių
rinkėją. Lyg žiūrinti į rinkimų rezultatus konservatoriams ne
taip ir blogiau, tai tikriausiai nebuvo labai jau daug privogta, bet
galima iš tikrųjų šitų rinkimų baigtis, kad tam tikruose
konservatorių sluoksniuose baimė bus vis labiau pasėta ir galbūt
įmanomi ir toliau kažkokie konfliktėliai tarp šių partijų“, –
prognozavo politologas.
Ekspertai tarp rinkimų laimėtojų įvardijo ne tik pozicijas
sustiprinusią Liberalų sąjūdžio partiją, bet ir nepartinius
judėjimus bei „Lietuvos sąrašą“.
„Jeigu įsivaizduotume, kad yra nepartinių partija, tai jie
pirmauja penkiose mero pozicijose, kas yra daug daugiau negu kai
kurios įsitvirtinusios partijos (...). Ir dar viena tokia partija,
kuri gali pretenduoti į šiokios tokios laimėtojos poziciją, ko
gero, visgi yra „Lietuvos sąrašas“, kuri vienintelė iš naujų
partijų prasimušė tam tikra prasme šiuose rinkimuose – aišku, ta
N.Puteikio ir Lietuvos sąrašo kombinacija įdomi – ir Vilniuje, ir
Klaipėdoje jie gavo mandatų. Turint omeny, kai tai finansavimo
praktiškai neturėjusi partija ir jeigu tai yra tam tikra repeticija
prieš Seimo rinkimus, jie pretenduoja į kažkokią tam tikrą naujos
partijos nišą“, – spaudos konferencijoje sakė TSPMI dėstytoja
Ainė Ramonaitė.