Dabar galite išspirti nuotaką

Jiems tinka net ir jaunos motinos su vaiku. Sėkmingai įvykdžius visą nusikalstamą planą pravers ir mažieji Lietuvos piliečiai. Už juos bus gaunamos socialinės išmokos.

Daugiau nuotraukų (1)

Liudas Dapkus

Mar 3, 2015, 7:20 AM, atnaujinta Jan 11, 2018, 7:39 PM

Jiems tinka net ir jaunos motinos su vaiku. Sėkmingai įvykdžius visą nusikalstamą planą pravers ir mažieji Lietuvos piliečiai. Už juos bus gaunamos socialinės išmokos.

Formaliai mūsų šalies įstatymų čia niekas nepažeidžia. Viskas daroma lyg ir savo noru, o apgaudinėjama kita valstybė. Tai – Didžioji Britanija, į kurią voromis traukia apgautos nuotakos. Juk sulaužyti likimai – ne teisėsaugos reikalas. Bent jau ne Lietuvoje.

Karmėlavos oro uostas. Klusniai išsirikiavusi eilė prie pigių skrydžių vartų. Po pilku gobtuvu – didelės naivios akys. Sugniaužusi plastikinį prekybos centro maišą. Tai – visas jos turtas. Jei paklausite, kur skrenda, tik kukliai nusuks žvilgsnį. Juk pati dar nežino, kas jos laukia – žadėtas rojus, o gal pragaras, apie kurį įspėja pilve dilgčiojanti negera nuojauta.

Bet niekas nepaklaus, kur ji skrenda. Nėra tokio rėčio pasienyje. Laisva šalis, laisvas piliečių judėjimas. Patogu ir naudinga. Daugeliui. Tik ne toms, kurios būriais traukia į svajonių pilį bučiuoti varlės.

Jei kam nors tai rūpėtų, prie valstybės sienos galbūt atsirastų tie, kurie oro uostuose atpažintų vienišas sutrikusias merginas su bilietu į vieną pusę. Ką jie galėtų padaryti? Daugeliu atvejų pakaktų pokalbio ir įspėjimo. Nepakenktų ir ryšys su britų pareigūnais, kuriems būtų galima perduoti į spąstus skubančios aukos duomenis.

Bet lengviau nieko nedaryti aiškinant, kad laikomės tarptautinių susitarimų ir negalime šitaip elgtis su laisvais piliečiais laisvoje šalyje. O tos kvaišos kaip nors jau pačios išsisuks. Juk ne pedofilams vaikus veža. Nors, veikiausiai, visko pasitaiko kelyje į užjūrio princo pilį.

Tas tikėjimas laime joms įšvirkščiamas labai giliai. Juk dirba ne šiaip kokie interneto mėgėjai, siūlantys Nigerijos generolo palikimą. Čia žaidimas rimtesnis, pinigai – dideli, o schemos nugludintos.

Fiktyvių vedybų tinklas išdraikytas po visas Baltijos šalis. Žvejai laimikio susiranda per socialinius tinklus, bet gali ir paskambinti ar parašyti laišką. Kai kurios išvyksta patikintos jau užkabintų draugių.

Daugeliui iš jų tai – kaip spindulys tamsią naktį. Viltis ištrūkti į „normalų pasaulį“. Kai visus savo 18 metų augai kaimo girtuoklių troboje ar klaikiuose vaikų namuose apgaulingai romantiški laiškai iš tolimų kraštų gali išties pasirodyti kaip bilietas į tikrą gyvenimą.

Bet šių stebuklų galiojimo laikas – trumpas, o patirtas skausmas lieka labai ilgam.

Panelė E gyveno purviname Lietuvos pasienio miestelyje, kol vieną rudenį pažįstamos patarta sukaupė ryžtą ir išvažiavo į Kauną. Tačiau ten įsitvirtinti nepavyko, trūko patirties ir išsilavinimo, kad gautų darbą. Purvinų nenorėjo – būtų tokių radusi ir gimtajame mieste.

Dienas leisdavo pažįstamos laikinai suteiktame kambarėlyje, kur buvo kompiuteris. Į „Facebook“ draugus pasiprašęs išvaizdus bendraamžis iš Pakistano. Rudų akių ir vešlių antakių vaikinas sužavėjo iš karto, jie mėnesį keitėsi laiškais.

O tada jis papasakojo, kad gimtojoje šalyje jis yra persekiojamas dėl savo religijos, jam žūt būt reiktų išvykti Europą, galbūt Londoną. Kitą vakarą jau pasiūlė susitikti tame mieste ir susituokti: visas išlaidas jis mielai prisiimtų. Juk jausmai – vis karštesni, jis nebegali be jos gyventi.

Vargšė išplasnojo pasiskolinusi pinigų bilietui į Londoną. Oro uoste pasitiko neišvaizdus, angliškai beveik nemokantis vyrukas. Tai bėglę nuvylė, bet buvo nepatogu trauktis.

Toliau viskas buvo taip, kaip būna daugeliui apgautųjų. Merginą nuvežė į Londono priemiestį, uždarė name, kuriame gyveno daugybė pakistaniečių. Apkūnus dėdė paėmė pasą, įteikė popierius su, kaip jie vadina „pasaka“ ir nurodė viską išmokti atmintinai, o kai ateis laikas – sklandžiai pakartoti migracijos tarnybai.

Porą savaičių valė tualetus ir prišnerkštus užkaborius, o valgydavo ką jai numesdavo. Tvarkė namus, skalbė. Kažkurį vakarą tas dėdė ją išžagino. Po kelių dienų lietuvė susituokė su vaikinu iš oro uosto. Jis tapo ES piliečiu, o ji – panaudota preke.

Jos laimei, buvo numatytos tik vienerios vestuvės, todėl po dar kelių išprievartavimų jai grąžino pasą ir liepė dingti. Parskridusi į Lietuvą musulmono žmona ir (britų požiūriu) nusikaltimo bendrininkė rado prieglobstį vienoje moteris globojančioje įstaigoje. Palūžusi ir bijanti savo pačios šešėlio –  taip apie ją pasakojo tarnybos darbuotojos.

Tokių merginų Lietuvoje – šimtai. Daugelis taip ir nesugrįžta į tėvynę. Pernai britai nuteisė 90 asmenų už mėginimą fiktyviai susituokti. Šis skaičius nėra didelis, nes dar bent 7,5 tūkst. įtartinų vestuvių yra tikrinamos.

Medžioklės sezonas įsibėgėjo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.