„ Oro uosto aviacijos apsaugos darbuotojai panaudoti fizinę jėgą gali tik tuomet, kai kyla grėsmė jų pačių ar keleivių saugumui, o viešąją tvarką prižiūri Vilniaus oro uoste budintys Policijos pareigūnai“. „, – paaiškino Vilniaus oro uosto (VOU) atstovė Indrė Baltrušaitienė.
Tvarką oro uoste prižiūri Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mobiliosios kuopos pareigūnai. Kuopa įsikūrusi netoli oro uosto, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.
Girtas Seimo narys neišskrido
Paties oro uosto apsaugininkai faktiškai gali tik stebėti padėtį ir tramdyti neteisingai besielgiantį keleivį tiek kad nekeltų grėsmės aplinkiniams.
I.Baltrušaitienė tikino, jog itin nepaklusnių keleivių Vilniaus oro uoste daug nebūna – 2014 metais sulaikyta 17 neklusniai besielgusių asmenų.
Apytiksliai tiek pat keleivių per metus sulaikoma jau maždaug penkerius metus. Dėl girtumo į lėktuvą per metus neįleidžiami apie 5 agresyvūs keleiviai, jie būna sulaikomi ir perduodami policijos pareigūnams. Kiti, kurie yra akivaizdžiai apsvaigę, būna paklausiami apie alkoholio vartojimą ir išsiaiškinus padėtį, nepraleidžiami pro aviacijos patikros postą arba įlaipinimo vartus.
Tokie keleiviai arba spėja prasiblaivyti iki skrydžio, arba perka bilietą į kitą reisą. Taip atsitiko ir Seimo nariui Egidijui Vareikiui 2013-ųjų rugpjūtį, kai jis, būdamas visiškai girtas, nesėkmingai bandė išskristi į Romą.
Keturkojai sekliai – nepralenkiami
Medicinos punktas oro uoste panaikintas jau senokai, jį išlaikyti buvo per brangu. Keleiviui pasijutus blogai, kviečiama greitoji pagalba.
Oro uoste yra net trys defibriliatoriai, skirti suteikti pagalbą staigaus širdies smūgio ištiktiems žmonėms. Apsaugininkai ir kiti oro uosto darbuotojai apmokyti, kaip panaudoti šią medicinos įrangą.
Aptikus kokį nors įtartiną daiktą keleivių bagaže (dažniausiai tai būna narkotikai), kviečiami Muitinės departamento kriminalinės tarnybos pareigūnai, pagal poreikį – ir policija.
Įtartinas bagažas ir keleiviai tikrinami specialioje patalpoje, kaip ir rodoma filmuose. Tik, žinoma, čia nėra jokių kankinimo įrankių: tik kėdės, stalas ir kompiuteris. Tiesa, kilus neaiškumui dėl keleivio bagažo ar kišenių turinio patikros punkte, keleivis iš pradžių tik pakviečiamas pasitraukti į šalį, atidžiai patikrinami jo daiktai.
Muitinės kriminalinės tarnybos kinologai su narkotikus užuodžiančiais šunimis oro uoste apsilanko ne tik gavę iškvietimą – keleiviai tikrinami ir pagal prevencinį planą.
Žurnalistams teko stebėti, kaip muitininkai kinologai su dviem dresuotas labradorais Azartu ir Šansu apėjo palei keleivius, stovinčius eilėje prie patikros punkto.
Tąkart šunys nieko įtartina neaptiko, tačiau vyresnioji inspektorė Loreta Akelienė sakė, jog narkotikų randama neretai. Ypač nedideli kiekiai marihuanos, dažniausiai – pas keleivius iš Nyderlandų. Šioje šalyje silpnieji narkotikai – legalūs.
Azartas ir Šansas yra pasižymėję – prieš kelis mėnesius jie aptiko iš Bolivijos gabenamą žaisluose paslėptą net 800 gramų kokaino siuntą.
„Nereikia manyti, jog mūsų šunys pikti, užuodę narkotikų kvapą griebia dantimis įtartiną asmenį. Ne, jie moka bendrauti su žmonėmis, to ir išmokyti. Užuodęs narkotikus šuo tarsi prisvyla prie įtariamojo, visur sekioja iš paskos“, – aiškino L.Akelienė.
Vilniaus oro uostas atidarytas 1944 metais, vėliau plėtėsi, o nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šiol nuolat plečiamas, remontuojamas.
Kelionė laiku neužtrunka
Pasivaikščioti po Vilniaus vartus į pasaulį – tarsi pakeliauti laiku iš praeities į dabartį.
Vos įėjus atsiveria stalininio klasicizmo stiliaus interjeras, į kairę ir dešinę besidriekiančiais koridoriais su kolonomis. Taip ir dairaisi akimis nejučia ieškodamas jei ne Stalino ar Brežnevo portreto, tai nors sovietinės simbolikos liekanų.
Žinoma, jų nėra. Pirmajame aukšte išlikusi nuo sovietmečio veikianti kavinė, nors interjeras gerokai atnaujintas. Turbūt pigiausia iš visų oro uoste esančių viešojo maitinimo vietų – kibinas kainuoja 1,71 euro, maža, vos delno dydžio, pica – 2,17 euro.
Kiek brangiau nei miesto kavinėse. Pakilęs stalininiais laiptais į antrąjį aukštą ir perėjęs automobilių pervažos juostą patenki į šiuolaikišką laukiamąją ir kasų salę.
Išvykimo zonoje įsikūręs į europietišką prabangą pretenduojantis Verslo centras – sumokėjus už bilietą, kainuojantį apie 26 eurų, galima papietauti, prisijungti prie interneto ir prieš išskrendant sutvarkyti verslo reikalus.
Centras neatrodė labai jau pilnas. VOU nėra daug jungiamųjų skrydžių, ilgai laukti reiso, jei nenutinka netikėtumų, netenka.
Išvykimo patalpose yra kelios kavinės, jose kainos jau artėja prie tarptautinių standartų, bet jų anaiptol nepranoksta. Pavyzdžiui, kavinėje karštasis „Hamburgo“ užkandis kainuoja apie 13 eurų, kava – iki 3 eurų.
Galime palyginti – Briuselio oro uoste puodelis paprastos arbatos iš pakelio atsieina apie 5,5 euro.
Nebūtina laukti eilėje
Vilniaus oro uosto kavinių valgiaraščiuose tradicinių lietuviškų patiekalų – cepelinų, vėdarų nėra. Ir šašlykų matyti neteko. Vyrauja mėsainiai, picos. Kibinai ir čeburekai pirmojo aukšto užkandinėje – bene vienintelis regioninės kulinarijos akcentas.
Jau kelerius metus už 4,34 euro mokestį galima pasinaudoti greitosios saugumo patikros (angl. „fast track“) paslauga – nestovėti bendroje eilėje prie patikros punkto ir pereiti kontrolę atskira linija. Tai patogu vėluojantiems į skrydį.
Naujovė oro uoste – automatinė skrydžių registracija laukiamojoje salėje. Automatai irgi išvaduoja nuo laiko gaišaties prie registracijos langelių.
O šių metų gegužės mėnesį išvykimo salėje numatoma atidaryti kino teatrą. Tai būtų pirmoji meninė pramoga oro uoste, iki šiol estetinius poreikius buvo galima patenkinti nebent apžiūrint vaikų piešinių parodą.
Suvenyrų kioskai ir krautuvėlės – tradiciniai, lietuviškų lauktuvių užsieniečiams kainos ne didesnės nei kai kuriose senamiesčio parduotuvėse.
VOU vadovai džiaugiasi, kad Vilniaus įvaizdžio nebegadina taksistai brangininkai, nuo atvykusiųjų lupdavę devynis kailius. Dabar oro uostas su taksi įmonėmis yra sudaręs paslaugų sutartis ir keleivis moka pagal skaitiklio rodmenis.
Tiesa, taksi „partizanų“, gaudančių naivesnius keleivius užsieniečius, dar pasitaiko, bet jie atrieda sutemus, kai atskrenda naktiniai lėktuvai.
Jei yra kavos ir tualetai – viskas gerai
Per praėjusius metus VOU aptarnavo apie 2,9 milijono keleivių – tai reiškia, kad mūsų oro uostas, iš kurio į 22 pasaulio šalis reguliariai skraidina 19 skrydžių bendrovių, yra vidutinio dydžio oro vartai į pasaulį.
Finansų analitikas Nerijus Mačiulis, kuriam tenka neretai skraidyti po pasaulio šalis, sakė Vilniaus oro uostą esant tokį, koks ir turi būti nedidelius keleivių srautus aptarnaujantis oro uostas.
„Tik rytais susidaro eilės, butelio efektas. Bet ir tuomet patikrą pereini ilgiausiai per 20 minučių. Nepalyginti su Niujorko oro uostu, kuriame tam prireikia valandos. Vilniaus oro uoste nėra nei didelių parduotuvių, nei restoranų, tik kelios kavinės. Nėra ir pramogų. Bet tai ir neapsimokėtų finansiškai dėl per mažo keleivių srauto“, – kalbėjo V.Mačiulis.
Tačiau, finansininko nuomone, Vilniaus oro uoste yra pagrindiniai dalykai, kurių užtenka čia palyginti neilgai užtrunkančiam keleiviui – kavos, tualetų, interneto ryšys.
Keleivių daugėja
Per parą į Vilniaus oro uostą atskrenda ir iš jo išskrenda vidutiniškai 97 lėktuvai per parą. Atvykstančių ir išvykstančių keleivių skaičius per parą – apie 6 tūkst514 keleivių per parą. Vasaros metu skaičiai būna žymiai didesni.
Lietuvos civilinės aviacijos vadovai jau trina iš džiaugsmo rankas matydami, jog oro keleivių srautai į Lietuvą ir iš jos sparčiai didėja.
Pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos oro uostų keleivių padaugėjo 16,5 proc. Kauno oro uostu kelionėms pasinaudojo net 29 proc. daugiau keleivių. Per Vilniaus oro uostą keliavo 15 proc., o per Palangos – 0,2 proc. daugiau žmonių.
„Šių metų pradžia mums išties yra rekordinė – visuose trijuose oro uostuose keleivių skaičius smarkiai viršijo buvusį praėjusių metų sausio mėnesį. Vien pažvelgus į Kauno oro uoste beveik trečdaliu padidėjusį skrendančiųjų skaičių, galima sakyti, kad Lietuvos civilinė aviacija rodo įspūdingus rezultatus“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Visi trys Lietuvos oro uostai praėjusį mėnesį aptarnavo rekordinį keleivių skaičių: Vilniaus oro uostas 2015 m. sausio mėnesį priėmė 203,5 tūkst. žmonių, Kauno – daugiau nei 44 tūkst. ir Palangos – per 9 tūkst.
Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė I.Baltrušaitienė sakė, kad keleivių skaičių padidino ir mūsų šalies nacionaline valiuta tapęs euras.