– Ar kunigas S.Matusevičius buvo kreipęsis į jus dėl kokių nors sunkumų, sveikatos problemų?
– Kalbėtasi. Jis buvo užsiminęs apie sveikatos problemas prieš
persikėlimą į Šakius. Jis buvo geras kunigas, gerai dirbo.
– Gal Šakių klebonas norėjo palikti kunigystę?
– Tokių kalbų nebuvo. Tik pernai birželį jis buvo užsiminęs, kad po
kelerių metų norėtų pakeisti klebono statusą į pensininko. Bet nebuvo
kalbama, kad to norėtų greitai.
– Ar jus nustebino, kad kunigas visą turtą paliko ne artimiesiems, ne senelių namams, kuriais rūpinosi?
– Buvo jo testamentas čia, kurijoje, ir mes niekuo nesirūpinome.
Neatrodė, kad jo kada nors gali prireikti. Kai sužinojome, kad kunigo
nebėra, laiškas buvo atklijuotas ir rastas notarinis testamentas.
Jame paminėta laidojimo vieta Vilkaviškyje, šeimos kape. Mes
taip ir padarėme.
Tik po to sužinojome, kad yra kitas testamentas.
– Ar dažnai kunigai visą turtą palieka šeimininkei, kuriai buvo mokamas atlyginimas?
– Yra buvę retų atvejų, kai dalį turto paliko. Tai asmeninis jo
sprendimas.
– Kokių sunkumų patiria kunigai?
– Tarnystė yra nelengva – kunigas susiduria su kitų žmonių sunkumais,
skausmais. Kiekvieno žmogaus gyvenime būna ne tik teigiamų momentų. Ir
kunigas juk yra žmogus. Jis išgyvena įvairių sunkumų. O
S.Matusevičiaus sunkumai buvo susiję su sveikata.
– Su celibatu jie nesusiję?
– Neturiu duomenų, kad galėčiau apie tai kalbėti. Dėl celibato
jis niekada nesiskundė.
– Ar jums žinoma, kad buvusi jo šeimininkė jau kitoje klebonijoje įsikūrė?
– Gerai dar nežinau, tik girdėjau, kad dėl kažko tarėsi.
– Šakių rajone savo noru iš gyvenimo pasitraukė jau trys kunigai. Kodėl vadinamieji sielos daktarai žudosi?
– Kiekviena istorija vis kitokia. Man tai yra per skaudi tema.