Teksto autorė – gana garsi laidos apie stilių kūrėja – yra nuolatinė žurnalo skiltininkė. Tačiau jos asmenybė čia mažiausiai svarbi. Tokios frazės – dažno lietuvio šnekta. Beje, šiame tekste dažnai vartosiu žodį „blondinė“ ir tegu neįsižeidžia šviesių plaukų moterys. Blondinė yra tam tikru būdu mąstantis padaras, kuris gali būti ir vyriškos lyties.
Nustokime sukti galvą dėl dalykų, kurių negalime pakeisti. Atsiduokime šios dienos džiaugsmui. Pasvajokime apie artėjantį pavasarį. Įsigykime geros kokybės paltą. Ar lieka laiko nervintis dėl karo? Ne, juk esate tokiais svarbiais dalykais užsiėmusios. Blondinės logika – jei karo nematysi, tau jo ir nebus.
„Svarbu gyventi, užsidirbti, vaikus auginti. O jei mano sūnų pašauks į armiją, aš išsiaiškinsiu. Blogiausiu atveju duosiu į dantis tiems politikams. Arba neatsiduosiu. Balso jiems neduosiu. Net išvis nebalsuosiu“, – taip mąsto piliečiai, pridurdami, kad Rusijos nereikia pykdyti. Geriau draugiškai. Nesiginkluokim. Bloga taika geriau už gerą karą, argi ne?
Taikingosios blondinės niekada aiškiai nepasakys, ar palaiko Rusiją, ar Ukrainą. Verčiau ims kažką šnabždėti apie būtinybę užbaigti konfliktą. Visai nesvarbu, kad ten jau ne konfliktas, o tikras karas.
Trūktels pečiais: „Aš karo tai nematau. Argi mano kaltė, kad kažkokiems džentelmenams kažkur Seime kyla niūrios mintys? Baikit skriausti pagaliau vargšus rusus, kurie negali nusipirkti normalaus maisto. Protu Rusijos jūs nesuprasit, žiūrėkit į nuostabią nacijos sielą“.
Blondinių dabar turėtų padaugėti, nes dabar jau ir nemokantys rusiškai propagandos gali prisiskaityti su kaupu. Anksčiau per „Facebook“ plisdavo rusiški filmukai apie skiepų žalą ar alinamą žemę. Dabar dalijamasi lietuviškais tekstais iš neaiškaus pobūdžio interneto puslapių.
Ką tik mačiau „gerą straipsnį“ apie tai, kad rusiškas multifilmas apie Mauglį yra geresnis negu amerikoniškas. Šiuo straipsniu dalijasi moterys, kurioms rūpi pavasaris, santykiai su vyrais ir nauji paltai. Juk tai – ne apie karą, tai – apie gyvenimą. Juk svarbiausia – užauginti gerais žmonėmis savo vaikus.
Tačiau gyvenimas nuo karo neatskirtas. Britų žurnalistas Gregory Feiferis, kurio knyga „Rusai“ ką tik pasirodė knygynuose, tvirtina: „Norint, kad politika Rusijos atžvilgiu būtų sėkminga, Vakarų šalys turi aiškiai suprasti, su kokia šalimi turi reikalą ir neturėti jokių iliuzijų“.
Štai kodėl B.Nemcovo nužudymo dieną negera skaityti patarimus, kaip dėmesį nuo karo nukreipti į naują paltą. Vos tik užsisvajosime, mums bus pakišta versija, kad B.Nemcovas Maskvos centre nužudytas tiesiog iš pavydo. Blondinės logikoje gyvenimo būdo dramos visada svarbesnės už kažkokias kalbas apie politiką. Be to, negu V.Putinas palieps suvarpyti opozicijos lyderio kūną kulkomis gražios moters akivaizdoje? Ne, turbūt jį nužudė CŽV.
Viliuosi, kad B.Nemcovo mirtis bent kai kam atvėrė akis. Lydėdami jo kartą, žmonės skandavo: „Rusija bus laisva!“ Akivaizdu, tai nėra Rusijos ir Ukrainos karas. Kovojantieji už Ukrainą, kartu kovoja ir už Rusiją. Tą, kuri gedi prie karsto.
