Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika šįmet išaugs 3,1 proc., o tai 0,3 proc. daugiau nei pernai. Tiesa, pažangiausių šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) augs lėčiau. Tik JAV laukiamas 2,9 proc. BVP prieauglis, o euro zonai prognozuojamas vangus vos 1,2 proc. augimas.
Tačiau ir tai jau neblogai, nes pernai euro zonos ekonomika augo tik 0,8 proc., o 2013-aisiais – vos 0,4 procento.
Europos Komisijos (EK) prognozės Lietuvai žada gerokai spartesnį nei ES vidurkis augimą – mūsų šalies BVP šiais metais turėtų padidėti maždaug 2,7 proc. Šis rodiklis – vienas aukščiausių ES.
Patikslintais duomenimis, pernai Lietuvos BVP pasistiebė maždaug 3 proc. Vadinasi, šiemet laukiama jau kiek menkesnio augimo nei pernai, o EK prognozės – dar ir vienos optimistiškiausių.
Žinoma, žmonėms svarbiausia ne abstraktaus BVP rodiklio, o jų atlyginimų didėjimas. Šiuo požiūriu praėję metai buvo neblogi – statistika rodo, kad realus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 5,7 proc. Bet ar didėjimo tendencija išliks ir šiemet?
Nedarbas Lietuvoje sumažėjo iki 10 proc., kai kuriems ūkio sektoriams jau ėmė trūkti darbuotojų, o tai vers darbdavius didinti algas.
Vyriausybės sprendimas šiemet 5 proc. kelti mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimus, taip pat svarstymai iki 325 eurų didinti minimalią mėnesio algą irgi skatins vidutinio uždarbio augimą.
Ar kils šalyje gyvenimo lygis, lems ne politikų geri norai, o ekonomikos galimybės. Kokios jos bus – dar neaišku, nes matyti ne tik viltingų, bet ir nerimą keliančių ūkio raidos ženklų.
Atvirai Lietuvos ekonomikai, labiausiai susietai su ES erdve, bet išlaikiusiai daug verslo ryšių su Rusija ir kitomis posovietinėmis šalimis, didžiausią riziką kelia bendri europinės rizikos veiksniai – naujos Graikijos valdžios populizmas, karas Ukrainoje.
Kaip ir buvo prognozuojama, ES nesutiko tenkinti Graikijos reikalavimų, dalis 320 mlrd. eurų siekiančios valstybės skolos nenurašyta, ankstesnių Atėnų įsipareigojimų kreditoriams neatsisakyta.
Sutarta tik 4 mėnesiams pratęsti euro zonos finansinę paramą.
Nors pavyko išvengti jau artimiausiomis savaitėmis grėsusio Graikijos nemokumo, šios šalies finansinės perspektyvos tebėra neaiškios, kaip ir jos narystė euro zonoje – tarptautinių investuotojų vertinimu, tikimybė, kad graikai iš jos pasitrauks, siekia 37,5 proc. Tai mažina jų pasitikėjimą visos ES ir ypač euro zonos stabilumu.
Žinoma, net Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nereikštų jos žlugimo, bet ir miglota padėtis daro žalą, ypač ES ekonomikos augimas yra labai netvarus, sunku konkuruoti su JAV, o tai stiprina dolerį euro atžvilgiu.
Kita vertus, silpnėjantis euras didina ES, taip pat Lietuvos prekių ir paslaugų konkurencingumą. Naudingas kurą importuojančioms šalims ir naftos pigimas, nors pabrangęs doleris mažina šią naudą.
Bet Lietuvai itin daug žalos gali padaryti kitas rizikos veiksnys – pavojus, kad karas Ukrainoje nesiliaus ar net dar labiau įsiplieks.
Tai būtų bloga žinia viso pasaulio ir ypač Europos ekonomikai, o Lietuva atsidurtų labiausiai dėl to nukentėjusių šalių gretose. Tiesioginė sunykusio eksporto į Rusiją žala sudarytų tik dalį nuostolių. Jų vis viena nepavyks išvengti ne tik dėl Maskvos embargo, bet ir dėl drastiškai sumenkusios rusų perkamosios galios.
Nuostolių bus patirta ir dėl Rusijos žemyn traukiamo Baltarusijos, Kazachstano, kitų vadinamosios Eurazijos sąjungos erdvės ūkio, nuvertėjančių nacionalinių valiutų.
Vis dėlto šiuos nuostolius Lietuva mokosi atremti, gana sėkmingai ieško naujų rinkų. Bet yra ir netiesioginė karo Ukrainoje žala, kurią neutralizuoti itin sunku, – tai užsienio investuotojų baimė, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse gali būti nesaugu investuoti.
Kol kas užsienio kapitalas dar nevengia Baltijos regiono. Tačiau naujas karo veiksmų Ukrainoje protrūkis neabejotinai sumažintų pasitikėjimą ir Baltijos šalimis. Ko gero, mažai padėtų ir politikų raminimai, nes verslas linkęs net perdėti riziką ir apsidrausdamas investuoti kitur.
Kai kurių neigiamų verslo aktyvumo Lietuvoje požymių jau pastebėta: šį vasarį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, 30 proc. išaugo įmonių bankrotų skaičius, areštuota 2,8 karto daugiau turto.
Nerimo signalų ateina iš statybų sektoriaus – šių metų sausį sudaryta 42 proc. mažiau sandorių nei pernai. Manoma, kad atsiliepia perteklinė nekilnojamojo turto pasiūla. Gal pirkėjai laukia, kad kris kainos? Bet, tarkime, užsieniečių lūkuriavimas siejamas ir su geopolitine rizika.
Regis, Lietuva nedaug gali nuveikti mažindama tokią riziką. Bet įmanoma ir kitaip padėti ekonomikai laisviau kvėpuoti.
Ekonomistai ragina valdžią sutelkti dėmesį į vidaus rinkos skatinimą, kryptingai ieškoti užsienio investuotojų, taip pat siūlo ES paramą labiau nukreipti į inovacijas, pažangias technologijas, mokslą.
Receptai nenauji, bet svarbu, kad jie taptų veiksmų programa ir neliktų tik amžinų diskusijų tema.
