Seimo kanceliarijos mobilizacijos plane bei veiklos apraše, Statute numatomi pakeitimai didesnių galių tokiu atveju suteiktų Seimo valdybai, o teisės aktai būtų priimami operatyviai, užkertant kelią destruktyvioms diskusijoms, rašo „Lietuvos žinios“. Ne visos projektų detalės aiškios, nes dalis jų paženklinta slaptumo žyme. Šiems paketimams pritarimą jau yra davusi Seimo valdyba.
„Pagrindinis uždavinys buvo suformuoti procedūras, leidžiančias veikti ypatingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kaip organizuojami posėdžiai, teikiami ir svarstomi projektai, kurie komitetai turėtų dirbti nepertraukiamu ritmu, ir kiti dalykai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė NKSG vadovas Artūras Paulauskas.
Be galimybės išplėsti Seimo valdybos įgaliojimus, projektuose reglamentuota, kas turėtų pranešti Seimo nariams apie neeilinės sesijos arba posėdžio šaukimą, jų vietą, visuomenės informavimą. Numatyta, kad svarbiausias vaidmuo tokiose situacijose tektų NSGK, tačiau kartu dirbtų Užsienio, Europos reikalų, taip pat Teisės ir teisėsaugos komitetai. Pasak A.Paulausko, Lietuva pagal parengtus parlamento darbo planus būtų arčiausiai tų valstybių, kuriose parlamento veikla karo metu nėra kaip nors atskirai aptarta, o tik numatyta parlamento posėdžiavimo vieta. Ši praktika taikoma Latvijoje, esą, kita vieta parlamento darbui sudėtingu metu numatyta ir Lietuvoje. Kur ji, A.Paulauskas neatskleidė.
Vyriausybė pernai liepą patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą Valstybės mobilizacijos planą, kuriame be kita ko nustatoma, kaip veiks ir kokių priemonių turės imtis valstybės institucijos.
