O kas gi jo Lietuvoje nežino? Reikia parašyti originalią dainą (ir kad tai būtinai padarytų profesionalai), sukurti puikią scenografiją ar įvaizdį dainininkui (įstumti baltą fortepijoną, skraidyti ar pavirsti pabaisomis ir laukiniais), padaryti ką nors klouniško (užauginti barzdą moteriai) ar sentimentaliai mielo (išleisti į sceną senutes).
Visi mes tai žinome. Tik štai tas žinojimas „Eurovizijos“ laimėti nepadeda.
Keisčiausia, kad apklausti amerikiečiai nepaminėjo nė vieno iš ką tik išvardytų dalykų. Ir jų bendras patarimas buvo kokčiai pragmatiškas: nusipirkti brangią dainą.
„Bet ir tai mes darėme!“ – norėjosi sušukti man. Pirkome iš užsieniečių dainas, tiesa, nelabai brangias, bet vis tiek užimdavome paskutines vietas.
Vien Los Andžele dainų kūrimu verčiasi keliolika tūkstančių žmonių, tačiau jų elitinį branduolį sudaro vos keliasdešimt nuolatinių hitų kepėjų, dirbančių tik žvaigždėms ar didelėms studijoms.
Sistema veikia paprastai: parašytą dainą autorius siunčia muzikos kompanijoms, kurios po atitinkamos atrankos ją siūlo atlikėjams. Jei atlikėjui daina nepatinka, ji atmetama ir siunčiama kitam.
Jei atlikėjui daina patinka ir tinka (dažniausiai tai nusprendžia studija), už ją autoriui sumokama 200–300 tūkstančių JAV dolerių, be to, garantuojami autoriaus teisių mokėjimai (iš esmės, kaip ir bet kuriame versle, muzikos kompanija rizikuoja savo pinigais, nes toli gražu ne visos investicijos atsiperka). Taip tokia surogatinė daina pradeda savo kelią į populiariausių dainų viršūnes.
Nejaugi jums kada nors atrodė, kad dabartinės žvaigždės kamuojasi su pieštuku ir popieriaus lapu, kurdamos eilėraštį? Nejaugi lengva įsivaizduoti šiuolaikinę žvaigždžių žvaigždę, kliunkinančią pianiną dėl tinkamos melodijos?
Nejaugi logiška manyti, kad Holivudo dainininkai milijonieriai leidžia laisvalaikį su eiliniais žmogeliais, suvokdami jų godas ir viltis, kurias paskui taip vykusiai perteikia savo dainose?
O kam? Britney Spears iš savo 95 oficialiai išleistų dainų yra laikoma tik 21-os dainos bendraautore (kitais žodžiais, buvo netoliese, kai tos dainos buvo rašomos).
Britney atmetė dainą „Umbrella“, ir ji tapo Rihannos hitu. Britney atmetė ir „Telephone“. Ši daina tapo Lady Gagos hitu.
Tačiau ji priėmė dainą „Baby One More Time“, iš pradžių siūlytą juodaodžių moterų trio TLC. Nesikratė ji ir dainos „I’m A Slave 4U“, kuri iš pradžių siūlyta Janet Jackson.
Na, o Kylie Minogue paniekintas kūrinys „Toxic" tapo vienu didžiausių B.Spears hitų – buvo parduota beveik dviejų milijonų tiražu. Dar prieš 30 metų kadaise mano mėgtos grupės „Simple Minds“ hitas „Don’t You Forget About Me“ iš pradžių buvo siūlomas dainininkui Billy Idolui, o garsiąją „Blondie“ kompoziciją „Call Me" turėjo dainuoti visai kita grupė – „Fleetwood Mac“.
Michaelas Jacksonas kadaise supeikė pasiūlytą dainą „Rock Your Body“, bet ji visai tiko Justinui Timberlake’ui, o galiausiai patiko ir visam pasauliui.
Kaip parašomos tokios dainos, virstančios hitais, ir kodėl jos tokios brangios? Tai, žinoma, kita tema, tačiau, tikiu, kiekvienas mūsų kompozitorius sėkmingos dainos kūrimo principus puikiai suvokia ir išmano. Visa tai mokame ir mes, tik štai tas mokėjimas „Eurovizijos“ laimėti nepadeda.
Kaip nepadeda ir parašyti tinkamo teksto anglų kalba – vis stengiamės tai padaryti, nors mūsų poetas Jurgis Baltrušaitis jau kažin kada įspėjo, kad svetima kalba tinkamai pajuokauti ar parašyti eilėraštį yra praktiškai neįmanoma.
300 tūkstančių JAV dolerių vien už dainą? Daug. O kur dar antra tiek investicijų į meninį apipavidalinimą? Daug. Beveik tiek pat, kiek Lietuvos valstybė išvis skyrė savo atlikėjams per visą mūsų dalyvavimo „Eurovizijoje“ istoriją.
Juoba kad net nėra garantijų, jog iš Britney ar J.Timberlake’o paveržtą dainą sugebėsime atlikti taip, kaip pridera. Juk ir tai bandome daryti nuolat.
Vis dėlto neįvertiname vieno niuanso – mes dainuojame jau atliktas Madonnos ar Rihannos dainas ir dar niekada nebandėme pirmieji sudainuoti to, kas buvo parašyta joms. Ir niekada negalėjome pasigirti it kokiame Las Vegase, kad į mūsų šou investuotas visas milijonas eurų.
Daug. Kur kas prasmingiau panaudoti tuos pinigus valdininkų komandiruotėms. Ką gali žinoti, gal kuris nors iš jų pagaliau parveš dar vieną, bet žymiai pigesnį atsakymą, kaip galų gale laimėti „Euroviziją“?
