Lietuvoje veikiantis paramos fondas „Jerzys“ aktyvią veiklą Vilniuje pradėjo rugsėjį. Paramos rinkimo savanorius buvo galima pamatyti sostinės prekybos centrų prieigose ir aikštėse. Žaliomis striukėmis apsirengę ir aukų dėžutėmis nešini savanoriai prašė pinigų vaikams, kurie nukentėjo nuo karo Ukrainoje.
Apie šiuos veikėjus portalas lrytas.lt jau rašė.
„Mūsų savanoriai stovi nuo ryto iki vakaro, nepriklausomai nuo orų sąlygų, kad išgelbėti sunkiai sergančius vaikus, padėti našlaičiams! Nebūkite abejingi! Atverkite savo širdį! Prašome padėti tiems, kas pats negali uždirbti sau gydymui“, – netaisyklinga lietuvių kalba rašoma organizacijos „Jerzys“ tinklalapyje.
Tačiau taip rašoma tik viešai matomame tinklalapyje. Oficialiai įmonės veikloje aiškiai deklaruojama, kad jie rengiasi organizuoti žmonių grupes ir jų veiklą Lietuvoje.
„Jerzys“ prisistato, kad Lietuvoje užsiima mažumų teisių apsauga ir integracija, rūpinasi nacionaliniu, pilietiniu ir kultūriniu identitetu, nacionaliniu saugumu ir gynyba, pažeidžiamų socialinių grupių integracija, savanoriškos veiklos skatinimu ir organizavimu, socialine apsauga, žmogaus ir pilietinių teisių apsauga.
Tai kelia tam tikrų minčių, ypač, kai Vilniaus gatvėmis vaikštantys savanoriai aiškina apie „blogą Ukrainą“ ir „nuskriaustą Donecką“.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai pripažįsta, kad tokia organizacija kelia pagrįstų įtarimų, todėl jos atstovai turėtų skaidriai deklaruoti, kam naudojamos surinktos lėšos. Kol teisėsauga aiškinasi, kas tai per organizacija ir kokie jos tikslai, nemažai nuveikė ir pilietiški lietuviai.
Šnairuoja ir Ukrainoje
Nenuostabu, kad įtartinų asmenų veikla patraukė ir Lietuvos visuomenininkų dėmesį.
„Pačioje Ukrainoje dėl šios organizacijos keliama daug klausimų. Buvo ne vienas reportažas, kur jie nesugebėjo paaiškinti savo strategijos, pateikti pajamų ir išlaidų ataskaitų. Matyti, kad jie užsisklendžia ir neviešina informacijos“, – sakė visuomenininkas Haroldas Daublys. Jis ir kiti žmonės pradėjo domėtis šių organizacijų veikla.
Įdomu, kad organizacijos būstinės nurodytos okupuotuose teritorijose, nors veikla karo metu yra gana sudėtinga.
„Rinkti lėšas Lietuvoje ir jas išvežti iš Lietuvos neaiškioms veikloms, kurios vyksta rusų okupuotose teritorijose... Tai kelia daug įtarimų“, – kalbėjo H.Daublys.
Tarptautinės teisės ir verslo aukštojoje mokykloje dėstantis Egidijus Kabašinskas nusprendė vieną kartą pasikalbėti su paramą renkančiais žmonėmis. Jam įtarimų sukėlė šalia praėjusių rusakalbių Lietuvos gyventojų replika pinigų rinkėjams – jie žaliastriukiams pasakė, kad „remia Ukrainą“.
„Man kilo klausimas – kodėl savanoriams, kurie renka pinigus esą Ukrainos vaikams, dar reikia įrodinėti ir diskutuoti, kad esi už Ukrainą?“ – nesuprato Egidijus.
Remia separatistus
Užkalbinti „Ežių“ savanoriai mielai paaiškina, kam jie renka pinigus. Todėl E.Kabašinskas tai ir padarė. Vienas žaliastriukis, pristatęs Igoriu, prisipažino atvykęs iš Donecko, tad ir pinigai renkami Donecko ir Luhansko našlaičiams.
O kam tiems vaikams pinigai?
„Taigi ten šaudo. Donecke. Ukrainos armija. Dėl teritorijos“, – sakė savanoris. Jis paaiškino, kad Luhansko ir Donecko gyventojai nebuvo patenkinti, kai į Ukrainos valdžią atėjo Petro Porošenka.
„Porošenka į valdžią atėjo neteisėtai. Kaip gali būti teisėta valdžia, jeigu ateina su automatu ir sako, kad nuo šiol bus prezidentas?“ – porino Igoris ir paaiškino, kad į Lietuvą iš Donecko atvažiavo savo noru, tiesiog sėdo į autobusą.
„Ukrainos pajėgos apšaudo Donecko gyvenamuosius namus, ligonines, darželius, čia jums normalu? Miršta nekalti žmonės“, – aiškino Igoris. Jis pabrėžė, kad organizacija neužsiima politika.
„Koks skirtumas, iš kur mes esame, mes vaikams padedame“, – sakė Igoris. Be to, fondas apmoka jo pragyvenimą Lietuvoje.
„Mes nešame gėrį. Aš tai žinau“, – E.Kabašinskui paaiškino kitas savanoris Jevgenijus.
Pabrėžtinai mandagūs
Vyras atkreipė dėmesį, kad žalieji žmogeliukai elgiasi pabrėžtinai mandagiai ir moka atremti spaudimą.
„Tai, kaip jie atsakinėja į klausimus, rodo, kad tai nėra paprasta organizacija. Tai galėtų būti užsienio valstybių remiama organizacija, turinti ir slaptų tikslų, kurių iš pradžių nematyti. Gal turi tikslą surinkti nepatenkintus žmones Lietuvoje ir ką nors organizuoti. Jų turėtų būti apie dvidešimt. Jie keliauja, todėl sunku susekti“, – sakė jis.
Paramos rinkėjai bando šnekėti bendrai, tačiau jeigu pradedi domėtis, į klausimą, kas yra kalti dėl karo Ukrainoje ir kurioje pusėje jie yra, jie pripažįsta esantys separatistų pusėje.
„Po kiek laiko jie pradėjo pykti. Kai norėjau juos fotografuoti, jie neleido to padaryti, nors buvome viešoje vietoje“, – pasakojo E.Kabašinskas.
Organizacijos vadovas Ruslanas Ferima „Lietuvos ryto“ televizijai pabrėžė, kad jo savanorių nuomonė nesutampa su visos organizacijos pozicija dėl įvykių Ukrainoje.
Vadovai keitėsi 3 kartus
Įdomu, kaip šios organizacijos buvo įregistruotos Lietuvoje. Lietuvoje jie pradėjo veikti per lietuvišką įmonę „Siksus“, o pirmoji organizacija buvo įregistruota iškreiptu pavadinimu „Jerzys“.
Jos direktorius buvo lietuvis M.S. tačiau tik tris dienas – nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki rugsėjo 26-osios. Tuomet į direktoriaus vietą sėdo Viktoras Bilykas, kilęs iš Luhansko. Jis vadovavo iki gruodžio 18-osios. Po to atsirado R.Ferima iš Donecko.
„Organizacija yra tokia, kad nieko neįmanoma patikrinti. Išskyrus vieną vadovą iš Donecko, nieko neįmanoma sužinoti. Žinoma, išskyrus tai, ką jie patys kalba apie save“, – sakė E.Kabašinskas.
Iš karto po pinigų rinkimo buvo įregistruota kita organizacija, pavadinimu „Ežiai“. Jai vadovauja tas pats R.Ferima, tačiau organizacijos veikla nenumato tokių įdomių dalykų kaip organizacijos „Jerzys“.
„Ežiai“ savo veiklą apibūdina kitaip: „Labdaros ir paramos teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims. Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka visuomenei naudingose ir su naudos sau siekimu nesiejamose srityse.“
„Mano supratimu, šie žmonės užsiima situacijos zondavimu. Tikrinama, kaip į tokius atvykusius žmones reaguos visuomenė, kaip reaguos administracinės struktūros, verslas, nes yra naudojami prekybos centrų pavadinimai“, – kalbėjo visuomenininkas.
Mandagūs žaliastriukiai dalijamuose lankstinukuose naudoja ir prekybos centrų logotipus („Maxima“, „Akropolis“ ir pan.), nors tam neturi leidimų. Įmonėms pareiškus pretenzijas, „Ežiai“ greitai panaikindavo ant lankstinuko buvusį užrašą.
„Antra, jie savo buvimu nori parodyti, kad jie čia yra. Pirmasis etapas baigėsi. Nemanau, kad pinigų rinkimas buvo pagrindinis tikslas“, – sakė E.Kabašinskas.
Ką apie tokius paramos fondus mano Lietuvos valdžia?
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone, šia organizacija turėtų susidomėti ne tik savivalda, kuri išduoda leidimus lėšoms rinkti, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Jis atkreipė dėmesį, kad kiekviena organizacija, kuri renka lėšas arba paramą, labai noriai atskleidžia, kam yra naudojami paaukoti pinigai, turi tai įrodančių nuotraukų ar panašiai.
„Prorusiški veikėjai aktyviai reiškiasi internete, tačiau gatvėje sutinkamų žmonių reakcija yra visai kas kita. Tokiais klausimais jie galėjo zonduoti dirvą, kad galėtų plėsti savo veiklą“, – sakė A.Anušauskas.
