Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva per 25-erius nepriklausomybės metus tapo savarankiška ir stipria valstybe.
D.Grybauskaitė džiaugėsi, kad stovi salėje, kurioje įvyko svarbiausias mūsų šaliai įvykis – laisvės įvykis.
„Dėkoju visiems, kurie atvyko kartu su mumis švęsti. Prieš 25 metus ši salė buvo kupina drąsos ir vienybės. Lietuva tuomet žengė vieną reikšmingiausių savo istorijos žingsnių – atkūrė laisvę ir susigrąžino nepriklausomybę. Mūsų laisvės metai – augimo ir stiprėjimo metai. Tapome demokratiška valstybe, kuri yra girdima ir gerbiama“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva išmoko rūpintis savimi, net tik prašyti, bet ir duoti. Ne tik svajoti, bet ir siekti savo tikslų. Lietuva tapo sėkmės pavyzdžiu kitoms šalims. Ji drąsina tautas, kurios nori gyventi taikioje ir atviroje visuomenėje. Ji pabrėžė, kad mūsų valstybei nebereikia įrodinėti, jog esame darbščių, kūrybingų ir už save galinčių pakovoti žmonių visuomenė.
O prieš 25 metus parodyta vienybės jėga tapo legenda.
Skatina vienytis
„Tokios pat jėgos reikia ir dabar, po ketvirčio amžiaus, kai ginklų žvangėjimas girdimas vėl iš tos pačios pusės. Tai ne tik išorės, bet ir vidinės jėgos siekia skaldyti ir temdyti laisvės šviesą. Kai laisvės balsą mėginama nutildyti šūviais.
Stiprūs būsime tik tiek, kiek būsime vieningi. Nuo Vilniaus iki Klaipėdos, Telšių ir Šalčininkų esame viena Lietuva. Dėkoju visiems, kurie visus šiuos 25 metus gyveno Lietuva, kūrė Lietuvą. Su švente“, – kalbėjo prezidentė.
Minėjimo metu buvo parodytas dokumentinis filmas apie Lietuvos 25-metį. Rodant vaizdus, kaip iš Lietuvos pasitraukė sovietų kariai, Lietuva tapo NATO ir ES narėmis, salėje skambėjo plojimai.
Sveikinimo kalbą sakė ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jis pabrėžė, kad net šioje Kovo 11-osios salėje buvo girdimi siūlymai pasiduoti ir nesipriešinti.
„Kai griaudėjo agresija, o pasaulis tylėjo, mes buvome čia“, – sakė jis. Kartais jo buvo klausiama – nejaugi Lietuva tikisi įveikti imperiją? „Atsakydavau: „Mums nereikia pergalės prieš ką nors. Mums reikia taikos.“
Profesorius pabrėžė, kad nestabdomai bepročių agresijai einant atgal į buvusias kolonijas, mūsų sėkmės istorija gali virsti laikinos sėkmės istorija, kuri bus verčiama pelenais.
„O išsigandę bičiuliai europiečiai patars nesipriešinti užpuolimui, nes pasaulyje esą svarbesnių dalykų. Svarbesnių nei laisvė ir teisingumas. Sveikindamas visus linkiu ir esantiems, ir ateinantiems pažvelgti į dangų, kuriame plaukia debesys. Kitur tokio dangaus nėra“, – sakė V.Landsbergis.
Į minėjimą susirinko svarbūs diplomatai
Į iškilmingą minėjimą pakviesti buvę ir esami valstybės vadovai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, dabartinės Vyriausybės ir Seimo nariai, buvę Seimo pirmininkai, Europos Parlamento nariai, teismų vadovai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio tarybos nariai.
Posėdyje dalyvavo kovotojai už laisvę ir žuvusių kovotojų artimieji, sąjūdiečiai, Lietuvos bažnyčių hierarchai, tautinių bendrijų atstovai, miestų ir rajonų merai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, universitetų ir akademijų rektoriai, nacionalinių kultūros ir meno, mokslo premijų laureatai, kiti svečiai.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Šis dokumentas yra saugomas Seimo archyve kartu su kitais parlamento priimtais teisės aktais. Kitas originalus Kovo 11-osios aktas, pasirašytas ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio ir Tarybos sekretoriaus Liudviko Sabučio, bet ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų, dalyvavusių balsavime už nepriklausomos valstybės atkūrimą, saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve.
