Liūto dalis – apie požiūrį į tautines mažumas, Ukrainą, tautybę ir lietuvių kalbą, apie tai, kaip kas ir kada balsavo Seime, kas didesnis melagis ir apskritai nekompetentingas kvailys, o apie pagrindines, aktualiausias problemas bei, svarbiausia, konkrečius ir aiškius jų sprendimo būdus – beveik nieko.
Taip atrodė „Lietuvos ryto" televizijos eteryje vykusi kova tarp antrajame sostinės mero ture sekmadienį susiremsiančių liberalo Remigijaus Šimašiaus ir dabartinio mero, Lietuvos laisvės sąjungos lyderio Artūro Zuoko.
Tikrą vaikų darželį šis renginys ėmė priminti tuomet, kai A.Zuokas išsitraukė atsineštas žaislines mašinėles, su kuriomis R.Šimašiui demonstravo, kaip veikia sostinės viešasis transportas.
Aiškinosi ir dėl Bažnyčios
Abiejų politikų ir net jų šeimų santykiai buvo gerokai įtempti ir įkaitę dar prieš jiems įžengiant į studiją. A.Zuoko žmona Agnė Zuokienė socialiniuose tinkluose buvo priminusi, kad R.Šimašius turi vaikų ne tik iš dabartinės santuokos, taip esą reaguodama į liberalo šalininkų užsipuolimus prieš jos vyrą ir šeimą.
Po to A.Zuokienė ir jos vyras už tai atsiprašė, tačiau į tai reagavo ir R.Šimašiaus žmona. Pats R.Šimašius buvo priminęs A.Zuokui neva jo ankstesnius viešus pareiškimus apie tai, kad dėl karo Ukrainoje esą yra kalčiausios JAV ir Lietuvos politikai.
Tad laidos vedėjai paklausus apie tą purvą, kurį vienas ant kito jau spėjo išpilti kandidatai, A.Zuokas juokavo: „Pažiūrėkit, Remigijus puikiai atrodo, yra švarus kaip ir aš.“
Tuo tarpu R.Šimašius atsiprašinėjo rinkėjų, kad jie, užuot klausęsi apie Vilnių ir apie jo ateitį, iki šiol buvo priversti klausytis apie „vienas kito vaikus, kaimynus ar dar kažkokius dalykus“, o po to „klausytis paneigimų“.
Tačiau taip prasidėję debatai ir nuplaukė lygiai tų pačių „kažkokių dalykų“ vaga.
A.Zuokas, pareiškęs, kad dėl karo Ukrainoje kalčiausia Rusijos valdžia ir paneigęs, kad kada nors sakė kitaip, paskelbė, kad R.Šimašius, nors dabar vaizduoja patriotą ir Tėvynės gynėją bei užsirašė į Šaulių sąjungą, kažkada Seime priešinosi inciatyvai, kad pase piliečiai galėtų, jei nori, įrašyti ir savo tautybę.
R.Šimašius gynėsi, kad, skirtingai nei jį kaltina A.Zuokas, tautybė jam nėra „beprasmis dalykas“, bet jos įrašymas pase kvepia „fašistiniais dalykais“. Taip pat liberalas gynė ir savo nuomonę, jog galima rašyti gatvių pavadinimus ir nelietuvių kalba.
R.Šimašiui teko gintis ir nuo kaltinimų, kad, kaip politikas, kišasi į Bažnyčios reikalus ir, esą siekdamas lenkų balsų, žada negalimus dalykus – pasiekti, kad sostinės Arkikatedroje mišios būtų laikomos ir lenkų kalba.
Liberalas aiškino, kad, „kaip „Bažnyčios narys“, tiesiog yra išsakęs tokią savo nuomonę Bažnyčios hierarchams, tikrai nieko nežadėjo ir pats klausinėjo A.Zuoką, ar tas yra „Bažnyčios narys“.
Kaip užgydyti skolos žaizdą?
Dar pasiaiškinę, kodėl A.Zuokas ėjo sveikinti prokremliškais pareiškimais garsėjančio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio su apvaliu jubiliejumi ir prisiekę, kad gerbia vienas kito šeimas, politikai pagaliau prisiyrė prie konkrečios ir vienos svarbiausių sostinės problemų – Vilniaus skolos.
Tačiau, regis, į konkretų klausimą – kaip apskritai spręsti šią problemą ir kaip jau šiemet grąžinti maždaug 70 mln. eurų skolą, politikai taip ir nesugebėjo aiškiai atsakyti.
Bene daugiausiai laiko jie sugaišo aiškindamiesi, kaip R.Šimašius ir liberalai elgdavosi Seime, kaip buvo svarstomos iniciatyvos padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią Vilniaus miestui.
„Na ir melagis! Jūs sakote netiesą, jums nepatinka tiesa. Man patinka tiesa, o iš jūsų pusės – tik spekuliacijos“ – tokiomis ir panašiomis malonybėmis politikai, apsiginklavę Seimo posėdžių stenogramomis ir protokolais, paįvairino savo samprotavimus, kur glūdi sostinės problemų šaknys.
A.Zuokas aiškino, kad liberalai, net ir būdami valdžioje, visuomet priešinosi tokiai pagalbai Vilniaus miestui, tuo tarpu dabartinės valdančiosios partijos esą padeda vis labiau.
Tuo tarpu R.Šimašius tvirtino, kad pagrindinė sostinės problema – pats A.Zuokas, kuriuo visiškai nepasitiki nei Seimo dešinė, nei kairė ir todėl nenori duoti sostinei jokių papildomų pinigų, nors liberalai dėl to ir stengdavosi.
Politikai nuklydo net į 2009 m., o po to sunkiai sugrįžę į nūdieną, pagaliau ėmė aiškintis, kaip grąžinti 70 mln. eurų skolą.
A.Zuokas lyg ir laikėsi nuomonės, kad ją galima grąžinti tik dar skolinantis, tuo tarpu R.Šimašius aiškino, kad „bent pusę jos“ galima būtų nukirpti atsakingai ir taupiai tvarkant miesto finansus ir savivaldybės įmones.
Kaip esą neatsakingo lėšų švaistymo ir skolų pridarymo pavyzdį R.Šimašius pateikė neseniai baigtą viaduko Goštauto gatvėje projektą, kuris, pasak jo, yra visiškai nereikalingas.
A.Zuokas, priešingai, aiškino, kad tai – reikalingas ir atsiperkantis reikalas, be to, jis buvo pradėtas ne jo, bet praėjusios kadencijos laikais iš kurių, beje, esą auga ir visų dabartinių sostinės skolų kojos.
Kalbant apie įmonių valdymą, A.Zuokas tuojau pat prikišo R.Šimašiui esą jo kažkada pasakytą mintį, kad sostinės viešojo transporto kilometro kaina galėtų būti 3,5 lito. R.Šimašius tai neigė ir vis ragino A.Zuoką jo „klausyti“.
„Sveikatos apsauga Vilniuje yra nebloga, pirminė sveikatos priežiūra, ausų gydytojai“, – patarinėjo dabartiniam merui R.Šimašius.
Jis teigė, kad sostinės įmonės dirba nuostolingai, tuo tarpu A.Zuokas tvirtino, kad pagrindinės – šilumos, vandens ūkio ir kitos – dirba pelningai, o „galbūt“ nuostolingai – tik kažkokios ne tokios svarbios.
Prieš oponentą žaidė mašinėlėmis
Vėl grįžę prie sostinės transporto problemų, politikai ilgai aiškinosi apie tai, kokius pasiūlymus kokie privatūs vežėjai teikė savivaldybei, ar ši juos atmetė, ar ne ir ar R.Šimašius tikrai rėmė kažkokį raštą, kuriame buvo įrašyti tie 3,5 lito už kilometrą.
„Parodykit. Parodysiu. Tai parodykit. Parodysiu, parodysiu“, – taip jie mojavo savo popieriais ir raštais.
Čia A.Zuokas dar išsitraukė ir žaislines mašinėles, kuriomis rodė, kuo mikroautobusas skiriasi nuo troleibuso ar autobuso, nes R.Šimašius neva to nesupranta. „Susirinkite tuos savo žaislus“, – reagavo R.Šimašius.
Jis teigė, kad visada manė tik tai, kad dabartinės bilietų kainos galėtų būti „bent ketvirtadaliu mažesnės, nei dabar ir kad, pavyzdžiui, nereikėjo įdiegti brangios elektroninio bilieto sistemos.
Be to, abu kandidatai taip ir nesutarė, kiek Vilniuje ir visoje Europoje susisiekimo paslaugų tiekėjai pasiima nuo visos bilieto kainos.
R.Šimašius teigė, kad visoje Europoje – ne daugiau 5 proc., o Vilniuje – virš 15 proc. Tuo tarpu A.Zuokas teigė, kad Vilniuje – apie 7 proc., o Europoje nėra taip, kaip R.Šimašius sako.
„Jūs primenate studentą, kuriam kažkas kažką pasakė praeinant pro šalį“, – sakė A.Zuokas.
Tuo tarpu R.Šimašius kartojo, kad A.Zuokas esą prisigalvoja kažkokių nebūtų oponento teiginių ir po to su jais kovoja ir kad tokia apskritai, matyt, A.Zuoko taktika.
„Atsiprašau vilniečių, kad mes čia taip užsivoliojom, galbūt tokios purvo imtynės kažkam ir palankios“, – sakė R.Šimašius.
„Labai sunku specialistui diskutuoti su studentu, kuris pasiima faktą iš šono“, – savaip atsiprašė A.Zuokas.
Tad bene svarbiausios temos – šilumos kainų – politikai kone išvis neaptarė. Vienas kitą nutraukinėdami, jie sukėlė visišką chaosą, o debatus baigė eilinėmis patyčiomis vienas kito atžvilgiu.
„Mielai pakviesiu R.Šimašių vicemeru į savo komandą ir netgi pasiūlytume kuruoti šilumos ūkį ir įgyvendinti, ką jisai sako“, – sakė A.Zuokas.
„Aš jūsų nekviesiu, atsiprašau“, – atkirto R.Šimašius.