Kadaise galinga valdančioji Darbo partija pirmajame savivaldos rinkimų ture pasirodė taip, kad privertė susigūžti net ištikimiausius jos gerbėjus. Jei tokiais tempais bus ritamasi žemyn toliau, į Seimo rinkimus gal ir eiti neapsimokės.
Kas atsitiko? Ogi nieko pribloškiamo. Tiesiog prie partijos vairo ir nacionalinės politikos arenoje nebėra nepakartojamojo „darbiečių“ dvasinio vadovo. Juk Darbo partija – tai V.Uspaskichas.
Tad gal jam metas sugrįžti, kol nevėlu?
Beje, europarlamentaras lyg ir mėgina grįžti – bent iš dalies.
Antai prieš kelias dienas pasisvaidė grėsmingomis užuominomis, kad gali lėkti formalios partijos vadovės Seimo pirmininkės L.Graužinienės galva.
Ir dar pagrasino beveik visiems „darbiečių“ deleguotiems ministrams.
Po tokių šūvių partijos vadovybė saviplakos posėdį atšaukė, bet kartu L.Graužinienės lūpomis paskelbė apie nepajudinamą vienybę su visais nepajudinamais ministrais.
Ar tai nereiškia, kad buvusiam šeimininkui net sugrįžus jau ne visos buvusios ištikimos galvos ūkyje jam paklustų?
Kita vertus, nesaldu dabar ir pačiam V.Uspaskichui.
Jau šį mėnesį Europos Parlamentas gali atimti iš šio politiko teisinę neliečiamybę ir jis vėl turės keliauti aiškintis į Lietuvos teismus.
O atsinaujinus juodųjų partijos pinigų serialui, žiūrėk, dar keli tūkstančiai „darbiečių“ rėmėjų nubyrės.
Taigi padėtis – kaip toje senoje pasakoje apie kelis pavojingus kelius: be V.Uspaskicho partijai blogai, tačiau su juo – irgi ne pyragai.