Izraelio užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius
Alonas Ušpicas per ceremoniją prisiminė, kad žydus į miestą dar
XIV amžiuje kvietė Lietuvos valdovai Gediminas ir Vytautas, o
Vilnius buvo įgijęs „Lietuvos Jeruzalės“ vardą.
„Vėliavos iškėlimas čia, Vilniuje, yra ypatingai svarbus.
Ši šalis yra kertinis akmuo žydų pavelde, iš čia kilo daugybė
didžių žydų mąstytojų“, – kalbėjo diplomatas.
„Izraeliečiams ir žydams, ryšys ir santykiai su Lietuva yra
ne tik ryšys tarp dviejų draugiškų šalių. Tai emocinis ryšys
tarp žmonių su bendra istorija – ne visada rožine – ir, žydų
požiūriu, ryšys su šalimi, kur kadaise klestėjo žydų
bendruomenė ir paveldas, kuris puikiai žinomas ir vertinamas“, –
teigė A.Ušpicas.
Izraelio ambasadorius Lietuvai iki šiol reziduodavo Rygoje.
Pirmuoju Vilniuje reziduojančiu ambasadoriumi paskirtas Amiras
Maimonas.
Ketvirtadienį atidarant ambasadą, rabinas pagal žydų
tradiciją prie durų prikalė mezuzą – dėžutę su pergamento
ritinėliu.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių
kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst.
Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos
žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į
Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“
už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs daugiau
kaip 800 lietuvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.