Izraelio užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Alonas Ušpicas per ceremoniją prisiminė, kad žydus į miestą dar XIV amžiuje kvietė Lietuvos valdovai Gediminas ir Vytautas, o Vilnius buvo įgijęs „Lietuvos Jeruzalės“ vardą.
„Vėliavos iškėlimas čia, Vilniuje, yra ypatingai svarbus. Ši šalis yra kertinis akmuo žydų pavelde, iš čia kilo daugybė didžių žydų mąstytojų“, – kalbėjo diplomatas.
„Izraeliečiams ir žydams, ryšys ir santykiai su Lietuva yra ne tik ryšys tarp dviejų draugiškų šalių. Tai emocinis ryšys tarp žmonių su bendra istorija – ne visada rožine – ir, žydų požiūriu, ryšys su šalimi, kur kadaise klestėjo žydų bendruomenė ir paveldas, kuris puikiai žinomas ir vertinamas“, – teigė A.Ušpicas.
Izraelio ambasadorius Lietuvai iki šiol reziduodavo Rygoje. Pirmuoju Vilniuje reziduojančiu ambasadoriumi paskirtas Amiras Maimonas.
Ketvirtadienį atidarant ambasadą, rabinas pagal žydų tradiciją prie durų prikalė mezuzą – dėžutę su pergamento ritinėliu.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs daugiau kaip 800 lietuvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.
