Daug norvegų savo pašto dėžutėse yra radę skrajučių su ukrainietės atvaizdu.
Moteris ryši margą skarelę, o ant kaklo pasikabinusi riestainių vėrinį.
„Jūs galite padėti žmonėms, kuriems tikrai reikia paramos. Jūsų padovanoti daiktai pasieks tuos, kurie negali nusipirkti batų ir drabužių. Ačiū, kad padedate Ukrainos žmonėms“, – tokiu užrašu išmargintas skrajutes platina Norvegijoje oficialiai įregistruota labdaros organizacija „Mes galime padėti – ar gali tu?“ (norv. „Vi kan hjelpe – kan du?“).
Po Norvegijos televizijos „TV2 Hjelper“ atlikto tyrimo ši organizacija ir ją įkūrę emigrantai iš Radviliškio atsidūrė teisėsaugos pareigūnų taikiklyje.
Norvegų žurnalistai teigė turintys įrodymų, kad labdara yra parduodama internete, o ne nukeliauja į Ukrainą.
Norvegų tyrimą tęsusiai „Lietuvos ryto“ žurnalistei pavyko ne tik pakalbinti labdaros verslą Norvegijoje įsukusį veikėją iš Radviliškio, bet ir rasti gyvenvietę, kurioje buvo daroma tariama fotosesija iš Ukrainos.
Skurdžiais vaizdais buvo graudinami norvegai ir jų prašoma toliau aukoti daug ko stokojantiems, karo išvargintiems Ukrainos žmonėms.
Siuntinyje – GPS sekiklis
Suabejoję, kad Ukrainai paaukoti daiktai pasiekia adresatą, Norvegijos televizijos žurnalistai į vieną labdaros siuntinį įdėjo GPS sekiklį.
Šį siuntinį supakavo norvegė Hege Marie Wergeland. Ji parinko šiltų savo vaikų drabužių – neperšlampamųjų pirštinių, megztinių, kelnių, striukių.
Moteris įdėjo drabužių ir suaugusiesiems.
Būtent tokių drabužių ir batų prašė paaukoti labdaros rinkėjai, į jos pašto dėžutę įmetę skrajutę su ukrainietės atvaizdu.
Po kelių dienų siuntinys atsidūrė Lietuvoje.
Pardavėjas siūlė prekių
Norvegų žurnalistai internete rado Victoro Barto vardu įdėtą skelbimą, kuriame siūloma pirkti dėvėtų drabužių „nuo durų iki durų“.
Pirkėjais apsimetę žurnalistai susisiekė su V.Bartu ir nuvyko į sandėlį.
Čia su ryškiu akcentu kalbantis pardavėjas siūlė urmu pirkti drabužius ir aiškino apie gerą jų kokybę: „Drabužiai – nuo durų iki durų, parduodu be tarpininkų.“
Sandėlyje buvo prikrauta maišų su drabužiais, o pardavėjui už nugaros kabėjo ilgi kailiniai, siūti iš lapių kailių.
Šių dėvėtų drabužių pardavėjas – iš Radviliškio kilęs Viktoras Bartušis.
Jis yra ir vienas labdaros organizacijos „Mes galime padėti“ steigėjų.
Kai norvegų žurnalistai vėliau pabandė su juo susisiekti ir pakalbėti apie labdarą Ukrainai, jiems tai nepavyko.
Tada norvegai paskambino kitam tos labdaros organizacijos vadovui Robertui Stukniui ir paklausė, ar drabužiai pasiekia vargstančius Ukrainos žmones.
R.Stuknio atsakymas buvo teigiamas, tačiau jis iš karto paprašė jam perskambinti. Vėliau jo telefonas buvo išjungtas.
Iš Radviliškio kilęs R.Stuknys Norvegijoje turi net 15 telefono numerių. Šaltinis iš šio veikėjo aplinkos „Lietuvos ryto“ žurnalistei paaiškino, kam prireikia tiek telefonų.
Jie yra išdalijami skrajučių platintojams ir tiems, kurie vėliau važinėdami mikroautobusais surenka norvegų ant slenksčio paliktus maišus su labdara.
Ar nuotraukose – Ukraina?
Kai Norvegijoje buvo parodyta televizijos laida apie įtartiną emigrantų labdaros verslą, organizacijos „Mes galime padėti“ interneto svetainė buvo uždaryta. Bet po kelių dienų ji ėmė veikti.
Į svetainę ir vėl įkelta apie 20 nuotraukų iš Ukrainos. Vienoje matyti, kaip iš maišo ant žemės išberiami naudoti žaislai. Kitose – tuos žaislus renkantys vaikai ir jų motinos.
Paskutinėje nuotraukoje visi paramos gavėjai susodinti ir įamžinti: kas – su puodu rankose, kas – su žaislų pilnu krepšiu.
„Žmonės Ukrainoje labai patenkinti jūsų parama ir nuoširdžiai dėkojo organizacijai „Mes galime padėti“. Jie galėjo pasirinkti, ko jiems reikėjo, ir visi buvo labai laimingi.
Mes išdalinome vaikams žaislus ir jie buvo labai susijaudinę“, – rašoma prie nuotraukų, kuriose įamžintos labdaros dalybos.
Viena nuotrauka neva iš Ukrainos daryta bibliotekoje. Joje vaikai žaidžia su spalvotais kubeliais.
Šalia ant lentynų – daug knygų. Ant vienos jų nugarėlės užrašyta „Pašaukė mane“.
Lietuviškas knygos pavadinimas ir pašaukė „Lietuvos ryto“ žurnalistę ieškoti vietovės, kur buvo daryta norvegų širdis jau daug laiko graudinanti fotosesija.
(Bus tęsinys)