Jau prieš dvi savaites sostinės gyventojai parodė sveiką nuovoką bei
pilietinę valią ir neišleido į antrąjį turą stalininio ordino
juostelėmis puoštis mėgstančio, Kremliaus giesmes giedančio
V.Tomaševskio.
Nors pirmojo rinkimų turo išvakarėse buvo prognozuojama, kad antrajame
A.Zuokas arba R.Šimašius susirungs su V.Tomaševskiu.
Kaip rodo balsavimo rezultatai, už jį balsavo tikrai ne visi Vilniaus
lenkai ir rusai, kaip kartais neteisingai kalbama.
Tuo nesunku įsitikinti palyginus Vilniaus tautinės sudėties ir už
V.Tomaševskį balsavusiųjų procentus.
V.Tomaševskis ir panašaus į jį mąstymo politikai, nesvarbu, lenkai,
lietuviai ar rusai, yra tikras Vilniaus krašto skaudulys.
Tokio tipo politikai jau daug metų šeimininkauja Vilniaus rajone, dar
2010-aisiais apsiskelbę, kad šio krašto globą ir valdžią perleidžia
pačiam Jėzui Kristui.
Vargšas Jėzus. Maža, kad atkentėjo už žmonijos nuodėmes. Praėjus
daugiau kaip dviem tūkstančiams metų po kankinančios mirties jam teko
eiti į vieną koaliciją su V.Tomaševskį palaikančiais Vilniaus rajono
politikais. Ir kas iš to išėjo?
Vilniaus rajonas – vienas labiausiai atsilikusių regionų Lietuvoje.
Vilnius tampa šiuolaikiška Europos sostine, o vos dešimt kilometrų už jo
tarsi laiko mašina perkelia į sovietmetį.
Nebent Riešė ir dar vienas kitas arčiau sostinės esantis priemiestis dar
kiek pasitempęs tik čia įsikūrusių pasiturinčių naujakurių dėka. Bet
pavažiuokite kiek toliau, ir asfaltą jau pakeičia žvyrkelis.
Jokiuose kituose rajonuose, kaip Vilniaus ir Šalčininkų, nėra tiek daug
žvyrkelių ir nuo N.Chruščiovo laikų neremontuotų duobėto asfalto
keliūkščių.
Net graudu – vaizdingas Rytų Lietuvos kraštovaizdis ir tarsi šašai –
apsilaupę sovietmečio dviaukščiai keliabučiai namai. Tokią varganą
buitį kaip Vilniaus rajone retai kur kitur pamatysi.
Na, ir kas, kad Jėzų Kristų įsileidęs kraštas neturi skolų? Nieko
neinvestuoja, tai nieko ir neturi. Štai ir visa gudrybė.
Nesunku įsivaizduoti, kaip būtų galėjęs atrodyti Vilnius, į mero postą
pasodinęs V.Tomaševskį. Gatvės žvyrkeliais gal ir nebūtų virtusios,
tačiau apie gyvenimo pažangą liktų tik pasvajoti. Koalicija su Jėzumi
Kristumi – be perspektyvos.
Kai į aukščiausius postus sulenda politikai su davatkos smegenimis,
komunizmo tebesiilginčia širdimi ir kolorado vabalų juostomis ant
krūtinės – tai jau bėda ir gėda.
„Sostinė“