Jau prieš dvi savaites sostinės gyventojai parodė sveiką nuovoką bei pilietinę valią ir neišleido į antrąjį turą stalininio ordino juostelėmis puoštis mėgstančio, Kremliaus giesmes giedančio V.Tomaševskio.
Nors pirmojo rinkimų turo išvakarėse buvo prognozuojama, kad antrajame A.Zuokas arba R.Šimašius susirungs su V.Tomaševskiu.
Kaip rodo balsavimo rezultatai, už jį balsavo tikrai ne visi Vilniaus lenkai ir rusai, kaip kartais neteisingai kalbama.
Tuo nesunku įsitikinti palyginus Vilniaus tautinės sudėties ir už V.Tomaševskį balsavusiųjų procentus.
V.Tomaševskis ir panašaus į jį mąstymo politikai, nesvarbu, lenkai, lietuviai ar rusai, yra tikras Vilniaus krašto skaudulys.
Tokio tipo politikai jau daug metų šeimininkauja Vilniaus rajone, dar 2010-aisiais apsiskelbę, kad šio krašto globą ir valdžią perleidžia pačiam Jėzui Kristui.
Vargšas Jėzus. Maža, kad atkentėjo už žmonijos nuodėmes. Praėjus daugiau kaip dviem tūkstančiams metų po kankinančios mirties jam teko eiti į vieną koaliciją su V.Tomaševskį palaikančiais Vilniaus rajono politikais. Ir kas iš to išėjo?
Vilniaus rajonas – vienas labiausiai atsilikusių regionų Lietuvoje.
Vilnius tampa šiuolaikiška Europos sostine, o vos dešimt kilometrų už jo tarsi laiko mašina perkelia į sovietmetį.
Nebent Riešė ir dar vienas kitas arčiau sostinės esantis priemiestis dar kiek pasitempęs tik čia įsikūrusių pasiturinčių naujakurių dėka. Bet pavažiuokite kiek toliau, ir asfaltą jau pakeičia žvyrkelis.
Jokiuose kituose rajonuose, kaip Vilniaus ir Šalčininkų, nėra tiek daug žvyrkelių ir nuo N.Chruščiovo laikų neremontuotų duobėto asfalto keliūkščių.
Net graudu – vaizdingas Rytų Lietuvos kraštovaizdis ir tarsi šašai – apsilaupę sovietmečio dviaukščiai keliabučiai namai. Tokią varganą buitį kaip Vilniaus rajone retai kur kitur pamatysi.
Na, ir kas, kad Jėzų Kristų įsileidęs kraštas neturi skolų? Nieko neinvestuoja, tai nieko ir neturi. Štai ir visa gudrybė.
Nesunku įsivaizduoti, kaip būtų galėjęs atrodyti Vilnius, į mero postą pasodinęs V.Tomaševskį. Gatvės žvyrkeliais gal ir nebūtų virtusios, tačiau apie gyvenimo pažangą liktų tik pasvajoti. Koalicija su Jėzumi Kristumi – be perspektyvos.
Kai į aukščiausius postus sulenda politikai su davatkos smegenimis, komunizmo tebesiilginčia širdimi ir kolorado vabalų juostomis ant krūtinės – tai jau bėda ir gėda.
„Sostinė“
