„Kiek žinau, jau aštuoni mūsų merai yra išrinkti antrajame ture, aštuoni buvo išrinkti pirmajame ture, tai jau galima konstatuoti, kad 16 merų turime (...). Manau kad kaip pirmieji tiesioginiai merų rinkimai ir kaip partija, esanti valdžioje, daugumoje, tai tikrai gana nemažai merų turėsime“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė partijos būstinėje Vilniuje rinkimų rezultatų laukiantis A.Butkevičius.
„Tarybų narių skaičiumi, kaip žinote, mes tikrai Lietuvoje pirmaujame“, – teigė jis.
Anot premjero, antrojo turo didžiausi nusivylimai yra pralaimėta kova dėl merų postų Joniškyje bei Pakruojyje, nors didelių priekaištų tų miestų partijos skyriams teigė neturintis.
„Labai kategoriškai vertinti kai kurių kandidatų pralaimėjimą antrame ture būtų irgi galbūt šiek tiek neteisinga, nes vis dėlto tai yra pirmieji tokie rinkimai ir gal kai kurie žmonės pagalvojo, gal vis tiek jau tas meras bus išrinktas, jau pirmajame ture gerai pasirodė, nejaugi aš eisiu už jį ir balsuosiu. Čia gali būti įvairiausių argumentų“, – aiškino A.Butkevičius.
Kritiškiau jis buvo linkęs vertinti Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio skyrių darbą.
„Pirmiausia rokiruotės turėtų būti atliktos trijuose miestuose – tai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, ten, kur tikrai jau keliuose rinkimuose vis dėlto rezultatai yra nepatenkinami“, – sakė jis.
Sostinėje A.Butkevičius vylėsi pamatyti socialdemokratus valdančiojoje koalicijoje.
„Priims sprendimą skyrius, bet aš manau, kad tikriausiai dirbs valdančiojoj daugumoj, nes, kiek aš žinau, turi mūsų jaunimas ambicijų“, – teigė premjeras, pažymėjęs, kad socialdemokratas Gintautas Paluckas būtų kompetentingas ir dalykiškas vicemeras.
Merų postai:
Socialdemokratų partija – 16
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 7
Liberalų sąjūdis – 9
„Tvarka ir teisingumas“ – 3
Lietuvos laisvės sąjunga – 5
Darbo partija – 3
2011-2015 metais mero postuose sėdėjo 19 socialdemokratų partijos narių. Per šiuos rinkimus jų gerokai sumažėjo – iki 16. Tačiau socialdemokratai didžiuojasi savo pasiekimais, ypač Druskininkų rezultatais, kur meru jau pirmajame ture išrinktas Ričardas Malinauskas.
Nuo praėjusios kadencijos, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėjo 13 merų Lietuvos miestuose, šie rinkimai juos apkarpė beveik dvigubai – iki 7. Skaudų pralaimėjimą jie patyrė Kaune, kai palaikymo nesusilaukė prieš tai Kaunui vadovavusio Andriaus Kupčinsko kandidatūrą.
Liberalų sąjūdis per šiuos rinkimus gavo net 9 merų postus. Praėjusią kadenciją jų merai valdė tik 5 miestus. Didžiausias jų pasiekimas – Vilniaus miesto postas, kurį į savo rankas iš Artūro Zuoko perėmė Remigijus Šimašius. Nieko nestebino, antroje kadencijoje likęs ir nuo 2011 metų Klaipėdos miestui vadovaujantis meras Vytautas Grubliauskas.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ šiais metais išliko panašioje pozicijoje. Šiemet jie gavo 3 mero postus, o tai yra vienu mažiau nei praėjusiais valdymo metais.
Lietuvos laisvės sąjungai per šiuos rinkimus pavyko iškovoti 5 mero kėdes. Netikėtumų sukėlė Kėdainiuose išrinktas jų atstovas Saulius Grinkevičius.
Darbo partija šiemet gavo 3 postus, praėjusią kadenciją turėjo 1. Didžiausias jų patirtas fiasko buvo Kėdainiuose, kai mero kėdė išslydo iš Nijolės Naujokienės, kuri valdė Kėdainius 2005-2011 metais, į LLS atstovo S.Grinkevičiaus rankas.
Šiemet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulaukė tik 4 postų, kai praėjusiais valdymo metais turėjusi net 6 mero postus. Lietuvos lenkų rinkimų akcija praėjusią kadenciją gavo 2 miestus, šį kartą taip pat išlaikė du.
2011-2015 metais mero postuose buvo 3 nepriklausomi kandidatai. Šiemet išrinkti keturi visuomenininkai. Daug dėmesio sulaukė Panevėžio miesto meru išrinktas visuomenininkas 55 metų R. M. Račkauskas. Jis ne kartą buvo rinktas Panevėžio miesto tarybos meru. Taip pat nustebino Šiaulių mieste postą iškovojęs A.Visockas.
