Kur rugsėjo 1-ąją mokslo šaknis krims atžalos, tėvai rūpinasi jau dabar.
Švietimo atstovai tėvus ragina ne tik naujos mokyklos paieškoms negailėti laiko, bet ir suskubti, nes moksleiviai į mokyklas šįmet pradedami registruoti balandžio 1-ąją.
Vaikų psichologai moksleivių tėvams pataria tenkinti ne savo lūkesčius ir poreikius, o atsižvelgti į vaiko gabumus bei jo norus.
Moksleivių tėvai siūlo kreipti dėmesį į mokyklos aplinką, perteikiamas žinias, vertybių ugdymą, galimybę vaikams atsiskleisti ir mokytis kalbų.
Labai svarbu ir mokykloje vyraujantis klimatas, kuris dažnai daro didelę įtaką jaunos asmenybės raidai, bendravimo įgūdžiams, net ir būsimos profesijos pasirinkimui.
Košmaras tęsėsi porą metų
Vienos Kauno gimnazijos antrokė Augustina – gera, gabi ir bene daugiausia besišypsanti mokinė. Sunku patikėti, kad prieš kelerius metus, lankydama kitą mokyklą, mergaitė būdavo irzli, liūdna, o slapčiomis net galvojo apie savižudybę.
Šešiolikmetės merginos motinos teigimu, jeigu laiką būtų įmanoma atsukti atgal, jos dukters gyvenime dvejų pragariškų metų nebūtų buvę. Kaunietė džiaugiasi, kad košmaras baigėsi, kai duktė pakeitė mokyklą.
„Tėvai turėtų nuodugniai domėtis viskuo, kas vyksta vaiko gyvenime. Kitaip jūsų atžalos mokykloje nesijaus saugios ir laimingos“, – patarimų negailėjo bendruomenės slaugytoja dirbanti Augustinos motina.
Prieš leisdami į pirmąją klasę vienturtės Augustinos tėvai ilgai ieškojo mergaitei pradinės mokyklos, tarėsi su pažįstamais, dar pavasarį aplankė keletą ugdymo įstaigų. Jiems patiko Žaliakalnyje esanti mokykla, į kurią prieš dešimt metų ir nuvedė savo atžalą.
„Gyvename atokiau nuo miesto centro, todėl mergaitę kas rytą pasikeisdami su vyru veždavome į mokyklą, o po pietų parsiveždavome. Vaikas į mokyklą ėjo noriai, lankė būrelius, gerai mokėsi. Mums patiko ugdymo įstaigos tvarka, požiūris į mokinius“, – prisiminė moteris.
Pokyčiai dėl šeimos aplinkybių
Kai po ketvirtos klasės reikėjo ieškoti kitos mokyklos, Augustinos tėvai pasirinko tą, į kurią ruošėsi eiti ne vienas dukters bendraklasis. Naujoje mokykloje Augustina mokėsi beveik vienais dešimtukais, lankė pramoginių šokių, dramos būrelius, puikiai sutarė su bendraklasiais ir mokytojais.
Augustina buvo ką tik baigusi šeštą klasę, kai jos tėvas prarado neprastai mokamą darbą. Vyras nutarė važiuoti užsidirbti pinigų į užsienį. Mergaitės motina tikino, jog kurį laiką šeima būtų galėjusi kukliai verstis iš jos vienos atlyginimo, tačiau kauniečiai buvo pripratę prie pasiturimo gyvenimo. Be to, jie iš banko buvo pasiėmę didelę būsto paskolą.
Žmonės galėjo bent pusmečiui atidėti paskolą, tačiau nutarė to nedaryti ir pinigus bankui grąžinti laiku. Augustinos tėvas išvažiavo dirbti į Didžiąją Britaniją, o motina nutarė, kad laisvu nuo darbo laiku bent keletą valandų per dieną dirbs slauge.
„Likusi be vyro ir prisiėmusi daugiau darbo, žinojau, kad Augustinos į mokyklą kasdien vežioti negalėsiu. Mergaitė sakė, jog galėtų į mokymo įstaigą važinėti viešuoju transportu.
Tačiau įvertinusi tai, kad jai teks anksti keltis, šalti laukiant autobuso, po būrelių į namus grįžti tamsoje, pasiūliau lankyti kitoje gatvės pusėje esančią mokyklą“, – pasakojo moteris.
Moksleivę išplūdo keiksmais
Kaip iš tikrųjų naujoje mokykloje jautėsi Augustina, motina sužinojo tik po kurio laiko.
Ji matė, kad po rugsėjo 1-osios duktė pasikeitė, tapo uždaresnė, liūdnesnė. Grįžusi po pamokų mergaitė vis daugiau laiko praleisdavo savo kambaryje, dažniausiai prie kompiuterio. Tačiau moksleivė nesiskundė, o jos motina buvo pernelyg pasinėrusi į darbus.
Moteris manė, kad Augustinai reikia laiko apsiprasti su nauja aplinka, draugais, mokytojais. Kartą jai net pasakė, kad sunkumai grūdina, tikino, jog visa šeima išgyvena sunkų laikotarpį.
Tačiau tai, ką kartą išvydo, moterį sukrėtė – ant grindų padėtas knygoms nešioti skirtas dukters krepšys žymekliu buvo iškeverzotas užrašais: „žiurkė“, „baidyklė“, „kvaiša“, „nususėlė“ ir net aprašinėtas necenzūriniais žodžiais.
Dar labiau moteris nustėro, kai atidariusi kuprinę išvydo, jog ant knygų, sąsiuvinių ir kitų daiktų taip pat netrūksta nemalonių užrašų. Kai kurie iš jų matėsi menkai, nes greičiausiai pati Augustina juos mėgino paslėpti trindama ar užtepliodama rašalu.
Skųstis motinai nedrįso
Moksleivė gimdytojai tąkart nieko neaiškino, tik pravirko ir prasitarė, jog nenori skųstis.
Kitą rytą susirūpinusi septintokės motina nuskubėjo į mokyklą. Klasės auklėtoją moters prašymas paaiškinti, kas vyksta, nustebino. Ji tvirtino niekada nepastebėjusi, kad vaikai klasėje ar mokykloje vieni kitus skriaustų, o ką jau kalbėti apie gadinamus asmeninius daiktus. Pedagogė po pokalbio pažadėjo įdėmiau stebėti mokinių elgesį.
Mokyklos kieme moteris sutiko kelis kaimynystėje gyvenančius jaunesnius už jos dukterį vaikus. Šie kaunietei atvėrė akis.
„Kone visi lankantys mokyklą žinojo, kad klasės draugai iš Augustinos tyčiojasi nuo pat pirmos dienos. Priežastis paprasta – mergaitė naujokė. Pravardžiuoti ir kitaip šaipytis vaikai nutarė vos sužinoję, kad į klasę ateis nauja mokinė“, – pasakojo kaunietė.
Tą pačią dieną moteris apsilankė ir mokyklos direktorės kabinete. Ši, kaip ir klasės auklėtoja, taip pat nieko nežinojo apie patyčias, tačiau pažadėjo, kad padėtis nesikartos.
Norėjo trauktis iš gyvenimo
Po šio incidento Augustinos daiktai daugiau gadinami nebuvo, mergaitė nesiskundė, bet į mokyklą ėjo nenoriai, pradėjo dažnai sirgti. Tik gerokai vėliau duktė motinai prisipažino, kad, kai šios nebūdavo namuose, ji tyčia save sargdindavo – per šaltį į balkoną išbėgdavo šlapia galva, į kiemą eidavo avėdama vasariniais bateliais.
Augustinai baigiant aštuntą klasę, jos klasės draugės motina pranešė, kad sunkiai kęsdama draugų neapykantą moksleivė bičiulei internete užsiminė apie norą pasitraukti iš gyvenimo. „Po šios žinios su dukterimi kalbėjomės visą naktį. Leidau mergaitei keletą dienų neiti į mokyklą, laukiau, kol iš Londono grįš vyras.
Augustina sutiko dar keletą mėnesių lankyti tą pačią mokyklą. Po aštuonių klasių ji pradėjo mokytis gimnazijoje, kurią visa šeima labai atsakingai rinkome“, – pasakojo mergaitės motina.
Didelę motyvaciją mokytis turinti Augustina svajoja apie medicinos studijas.
Ji džiaugiasi galimybe mokytis užsienio kalbų, dalyvauja olimpiadose. Apie patyčias mergaitė jau spėjo pamiršti.
Domina skiepijamos vertybės
Būsimo pirmaklasio Luko motinai Jovitai nemenkas galvos skausmas – kur nuo rudens leisti sūnų mokytis.
„Man svarbu ne kiek uždirba ar kokias pareigas eina mano sūnaus klasės draugų tėvai, o mokykloje sukurta atmosfera. Trokštu rasti įstaigą, kurioje vaikams skiepijamos vertybės – noras siekti žinių, būti pareigingiems, atsakingiems. Man rūpi ir tai, kiek dėmesio mokykla skiria popamokiniam ugdymui“, – kalbėjo berniuko motina.
Trečiaklasės Ievos tėvai jau šįmet galvoja apie aukštesnės pakopos mokymo įstaigą, kurią jų duktė lankys baigusi pradinę mokyklą.
„Parinkti vaikui mokyklą – nelengva užduotis. Mergaitė linksta į meną, todėl šiuo metu svarstome: leisti ją į įprastą pagrindinę mokyklą ar mokymo įstaigą su meno pakraipa“, – sakė moksleivės tėvai.
Kauniečiai žada šįmet ir kitąmet apsilankyti mokyklose rengiamose atvirų durų dienose, kurios leidžia tėvams pažinti mokymo įstaigų aplinką, sužinoti apie vykdomas programas, kryptis, galimybę išmokti kuo daugiau užsienio kalbų, net organizuojamus būrelius ir maitinimą.
Įvairių mokyklų – arti šimto
Kaune įsteigtose devyniose dešimtyse bendrojo ugdymo įstaigų šiuo metu mokosi 35,4 tūkst. mokinių. Mieste šiuo metu veikia 5 daugiafunkciai centrai, 5 mokyklos–darželiai, 9 pradinės, 7 progimnazijos, 8 pagrindinės, 2 jaunimo, 15 vidurinių, 18 gimnazijų, 4 specialių poreikių vaikus ugdančios mokyklos.
Kaune yra įkurtos 7 nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, 3 iš jų pradinės: Montesori, „Būk savimi“, Kauno krikščioniškoji mokykla–darželis „Šviesos takas“. Taip pat yra 4 gimnazijos: Jėzuitų, Švento Mato, Jono Pauliaus II ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinė mokykla.
Kaune yra katalikiškos, sukarintos, meno, sporto ir sveikatingumo, ekologinės, inžinerinės pakraipos bei tautinių mažumų mokyklos.
