Įtampos židiniu tapo, kaip dažnai būna, savitumu pasižymintis Kaunas. Tuo metu, kai po LLS kandidato Remigijaus Šimašiaus pergalės Vilniaus mero rinkimuose jau aiškiai matyti liberalų ir konservatorių koalicija, Kaune šios partijos veikiausiai atsidurs priešingose politinio fronto linijose. LLS Kauno skyriaus pirmininkas Rimantas Mikaitis linkęs prisidėti prie rinkimus laimėjusio judėjimo „Vieningas Kaunas“ ir būsimo mero Visvaldo Matijošaičio komandos.
Ar tokiu atveju Kaunas netaps uždelsto veikimo bomba galinti išdraskyti „dešiniojo centro“ opozicinę sąjungą Seime?
Juolab kad susierzinimo dėl verslininko V.Matijošaičio sėkmės Kaune konservatoriai neslėpė jau po pirmojo savivaldos rinkimų turo.
Dėl „oligarchų veržimosi į valdžią“ po pirmojo turo nerimą pareiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasirengę lipti į vieną vežimą
Pirmadienį, aptardamas merų rinkimų turo išdavas, TSLK pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė: Galutiniai Kauno rezultatai tikrai nenudžiugino (...) Kaip ir sakėme prieš rinkimus, tiesioginiai merų rinkimai gali būti labai patogus būdas dideliems pinigams ir visuotiniam populizmui veržtis į valdžią. Šį kartą to pasekmes matome Kaune, Šiauliuose, Biržuose“.
Iš 41 mandatų 4 vietas laimėjusios LLS Kauno skyriaus pirmininkas Rimas Mikaitis sakė, kad iš V.Matijošačio, kurio judėjimas „Vieningas Kaunas" turės daugumą, 16 mandatų, oficialaus kvietimo dėtis prie valdančiosios koalicijos dar negavo.
Tačiau pripažino, jog principinis sprendimas pritarti tokiam bendradarbiavimui yra.
„Mūsų interesai daugeliu atvejų sutampa. Mes, liberalai, taip pat pasisakome už ryžtingus pokyčius Kaune, kaip ir V.Matijošaitis“, – teigė R.Mikaitis.
Pavojaus neįžvelgia
LLS lyderis, Seimo narys Eligijus Masiulis tvirtino nematantis priežasčių, dėl kurių Kauno liberalų koalicija supykdytų liebralus ir konservatorius nacionaliniu mastu ir iškiltų grėsmė LLS ir TSLK dešiniojo centro opoziciniam blokui Seime.
„Jai ir praeitos kadencijos metu Kauno taryboje liberalai ir konservatoriai bvo skirtingose pusėse. Kai viskas buvo gerai, Andrius Kupčinskas kažkodėl nekvietė liberalų dėtis prie koalicijos. Todėl nematau priežasčių, dėl kurių kauniečiai liberalai dabar turėtų vienytis su A.Kupčinsku. Savivaldos lygmenyje gali būti įvairių situacijų, bet nemanau, kad jos pagaadintų mūsų santykius su konservatoriais. Mus vienija programinės nuostatos“, – tikino E.Masiulis.
Nors politikai viešai nekalba, tikroji takoskyra tarp Kauno dešiniųjų, liberalų ir konservatorių įvyko dėl asmeninės šių partijų skyrių vadovų, R.Mikaičio ir A.Kupčinsko nesantaikos.
Lėmė asmeninė nesantaika
Kurį laiką šie politikai dirbo kartu, pirmosios A.Kupčinsko kaip Kauno mero kadencijos metu (2007 – 2011 m.) R.Mikaitis užėmė vicemero postą. Bet po 2011 metų rinkimų pleištą tarp šių politikų įvarė būtent tada į miesto tarybą pirmąkart išrinktas V.Matijošaitis, su rinkimuose debiutuojančiu „Vieningu Kaunu“ gavęs 5 mandatus.
Daugiausiai jo pastangomis per naktį buvo sulipdyta koalicija, užkirtusi kelią atsisėsti į Kauno mero kėdę ir apie ją anuomet svajojusiai „tvarkietei“ Aušrai Ručienei, ir A.Kupčinskui.
Kauno meru, nirs tik pusmečiui, anuomet pavyko tapti R.Mikaičiui. Persiviliojęs į savo pusę dalį socialdemokratų, A.Kupčinskas ėmėsi vadovauti miestui antrą kadenciją, o R.Mikaitis iki šių rinkimų veikė opozicijos gretose su V.Matijošaičiu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas Algis Krupavičius neatmetė, kad dėl skirtingų dėlionių Kauno ir Vilniaus savivaldybėse bei jėgų pasiskirstymo Seime gali atsirasti priežastis liberalų ir konservatorių priežpriešai.
Konservatoriams metas pasitempti
„Taip, Kaunas tapo iššūkiu ir įtampos židiniu dešiniųjų koalicijai“, – pripažino A.Krupavičius.
Politologas mano, kad šių rinkimų vadinti liberalų pergalės žygiu per Lietuvą būtų perdėtas džiugesys.
„Jei palygintume 2000-ųjų metų savivaldos rinkimus, tai už liberalus tada balsavo žymiai daugiau – apie 300 tūkst. rinkėjų. Šių rinkimų metu – apie 174 tūkst. Tad liberalų padėties neverta piešti vien rožinėmis spalvomis. Bet tenka pripažinti, kad liberalai baigė skaldytis ir LLS iš tiesų tapo liberalių rinkėjų traukos centru. Galime manyti, jog LLS patraukė į savo pusę ir jaunesnio amžiaus konservatorių rinkėjų“, – svarstė profesorius.
TSLK pirmininkas A.Kubilius pirmadienį šių savivaldos ir merų rinkimus pavadino „neblogais, bet ir ne džiuginančiais“, pažymėdamas, jog pagal išrinktų merų skaičių (11) konservatoriai tapo antra partija po socialdemokratų. Tačiau pripažino, jog tai dviem merais mažiau, nei buvo per praėjusius rinkimus. Konservatoriai prarado antro pagal dydį Lietuvos miesto, Kauno mero vietą.
„Rinkimai parodė, jog konservatorių padėtis blogesnė, nei pripažįsta jų lyderiai. Juk jie prarado Kauną, nors rengiantis rinkimams valdžia, taigi ir administraciniai ištekliai buvo jų rankose. Apskritai, TSLK, būdama opozicine jėga, iš esmės nepagerino rezultatų palyginus su praėjusiais savivaldos rinkimais, kai buvo valdančioji partija. O juk opozicinės partijos tokiais atvejais pasirodo geriau. Todėl konservatoriai ir suirzo, prabilo apie oligarchų pavojų, kritikuoja tiesioginius mero rinkimus“, – pastebėjo politologas A.Krupavičius.
Jo nuomone, šiuos savivaldos rinkimus iš esmės laimėjo socialdemokratai, surinkę per 213 tūkst. rinkimų į miestų ir rajonų tarybų narius. Liberalų (LLS) rezultatai, jo nuomone, taip pat rodo, jog šios partijos populiarumas didėja.