„Tai, kaip R.Šimašius tvarkysis mero poste, prisidės prie
Liberalų sąjūdžio rezultatų 2016 Seimo rinkimuose“, – BNS
pirmadienio naktį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių
ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Jo teigimu, R.Šimašiaus sėkmę mero rinkimuose lėmė intensyvi
ir nuosekli rinkimų kampanija. Anot M.Jastramskio, rinkimus
pralaimėjęs ligšiolinis meras Artūras Zuokas rinkimų kampaniją
pradėjo per vėlai, be to, dalį rinkėjų galėjo atbaidyti
prieštaringos pastabos apie situaciją Ukrainoje.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos
fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas atkreipė dėmesį, kad po
tiesioginių mero rinkimų savo pozicijas didžiuosiuose miestuose
susilpnino socialdemokratai ir konservatoriai.
„Konservatoriai ir socialdemokratai, tradiciškai dominavę
miestuose, užleidžia savo pozicijas. Liberalai tampa trečia
didžiausia jėga ir didele konkurencija konservatoriams“, –
BNS sakė M.Jurkynas.
Politologo nuomone, tiesioginiai merų rinkimai paskatino
rinkėjų aktyvumą, tačiau dabartinė sistema, atsižvelgiant į
merų galias, pasak jo, yra tobulintina.
„Arba reikia merui suteikti daugiau galių, arba reikia aiškiau
nustatyti, kas ką gali daryti“, – sakė M.Jurkynas.
Vilniuje ir Klaipėdoje merais sekmadienį išrinkti liberalų
atstovai Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas, Kauno meru
tapo visuomeninį komitetą subūręs verslininkas Visvaldas
Matijošaitis.
Visos Lietuvos mastu daugiausia merų postų gavo socialdemokratai
– jie vadovaus 16 savivaldybių iš 60. Antrą vietą užėmė
opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, merų
rinkimus konservatorių kandidatai laimėjo vienuolikoje
savivaldybių. Opozicinis Liberalų sąjūdis turės devynis merus.