„Tai, kaip R.Šimašius tvarkysis mero poste, prisidės prie Liberalų sąjūdžio rezultatų 2016 Seimo rinkimuose“, – BNS pirmadienio naktį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Jo teigimu, R.Šimašiaus sėkmę mero rinkimuose lėmė intensyvi ir nuosekli rinkimų kampanija. Anot M.Jastramskio, rinkimus pralaimėjęs ligšiolinis meras Artūras Zuokas rinkimų kampaniją pradėjo per vėlai, be to, dalį rinkėjų galėjo atbaidyti prieštaringos pastabos apie situaciją Ukrainoje.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas atkreipė dėmesį, kad po tiesioginių mero rinkimų savo pozicijas didžiuosiuose miestuose susilpnino socialdemokratai ir konservatoriai.
„Konservatoriai ir socialdemokratai, tradiciškai dominavę miestuose, užleidžia savo pozicijas. Liberalai tampa trečia didžiausia jėga ir didele konkurencija konservatoriams“, – BNS sakė M.Jurkynas.
Politologo nuomone, tiesioginiai merų rinkimai paskatino rinkėjų aktyvumą, tačiau dabartinė sistema, atsižvelgiant į merų galias, pasak jo, yra tobulintina.
„Arba reikia merui suteikti daugiau galių, arba reikia aiškiau nustatyti, kas ką gali daryti“, – sakė M.Jurkynas.
Vilniuje ir Klaipėdoje merais sekmadienį išrinkti liberalų atstovai Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas, Kauno meru tapo visuomeninį komitetą subūręs verslininkas Visvaldas Matijošaitis.
Visos Lietuvos mastu daugiausia merų postų gavo socialdemokratai – jie vadovaus 16 savivaldybių iš 60. Antrą vietą užėmė opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, merų rinkimus konservatorių kandidatai laimėjo vienuolikoje savivaldybių. Opozicinis Liberalų sąjūdis turės devynis merus.
