Prieš pat antrąjį rinkimų turą į nemalonų skandalą politiką įvėlė jo žmona Agnė Zuokienė, kuri pareiškė, kad antrą kartą susituokusios poros augina „sumaišytus“ vaikus. Šie A. Zuoko žmonos žodžiai buvo skirti antrą kartą vedusiam ir iš abiejų santuokų vaikus auginančiam Remigijui Šimašiui. Kilus pasipiktinimui dėl tokių A. Zuokienės pareiškimų, už šį netaktą sostinės meras viešais atsiprašė konkurento.
Nors antrojo rinkimų turo kovoje A.Zuoko žmona nepalaikė – ji dalyvavo išankstiniame balsavime ir išvyko atostogauti, palaikymą politikui, tiesa, jau paskelbus rinkimų rezultatus, išreiškė jo dukra Gabrielė.
Atviras dukros laiškas internete
Užsienyje studijuojanti mergina savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pamąstymais apie tai, ką išgyveno kandidato šeima rinkimų laikotarpiu.
„Buvau pirmoje klasėje kai mano tėtis tapo Vilniaus miesto meru. Tai smarkiai pakeitė mano gyvenimą įvairiomis prasmėmis. Niekada neabejojau, kad grįšiu į Lietuvą, bet šiandien nusileidau ir nebežinau. Aš užaugau tokiame nuostabiame jėzuitų šiltnamyje, o išėjus į pasaulį imi ir pasimeti.
Man skauda, kai Olegas šneka, kad mano tėtis pavogė kažkieno piniginę, man skauda, kai Adomas, su kuriuo labai gražiai, o paskui nebegražiai draugavom, atneša mano tėčiui laidotuvių vainiką, man dar labiau liūdna, kai nežinai kaip Emukui paaiškinti, kodėl mokykloje vaikai šaukia negražius dalykus apie tėtį. O kai paklausi, kodėl jie taip sako, išgirsti, kad nu taip žmonės sako“, – rašė G.Zuokaitė.
A. Zuoko dukra: „Mano tėvai nuostabūs žmonės“
Merginos pamąstymai itin atviri: „Gyveni kariaudamas ir pasidarai liūdnesnis ir piktesnis ir labai bijai klaidų. Daug kartų nudegi ir pradedi sunkiai įsileisti naujus žmones į savo gyvenimą, bet jeigu jau įsileidi, tu jais pasitiki. Ir nors tai buvo jau prieš keletą metų, bet aš padariau beprotišką klaidą, dėl kurios man labai labai gėda ir labai norėčiau, kad niekada nebūčiau sutikusi Adomo. Jis man sako, kad tai nieko asmeniško, bet man kol kas asmeniškai ir neasmeniškai yra vienas ir tas pats.
Mano tėvai yra nuostabūs žmonės, abu yra labai darbštūs, energingi ir stiprūs ir labai tikiuosi, kad vieną dieną ir aš išmoksiu būti tokia stipri. Dievas man atsiuntė nuostabų brolį ir sesę ir tobuliausius draugus, be kurių šiti visi metai būtų nepakeliami. Esu jums visiems labai dėkinga, kad buvot, esat ir būsit. Labai labai jus myliu.“
Savo atviro laiško pabaigoje G.Zuokaitė įvardija ir sąlygas, kas turi nutikti, kad ji norėtų sugrįžti į Lietuvą: „Tikiuosi, kad ateis diena, kai išmoksiu skaityt tuos piktus komentarus taip, kad man jie nerūpėtų ir man kas nors paaiškins kur yra asmeniškai, o kur jau nebe, ir tada būsiu super stipri ir galėsiu grįžti gyventi į Lietuvą.“
Laiške G. Zuokaitė užsimena ir apie nemalonų nutikimą rinkimų naktį. Laukdami rinkimų rezultatų A. Zuoko partijos bendražygiai sulaukė ne tik sveikinimų, bet ir laidotuvių vainiko, kuris buvo įteiktas partijos pirmininkui Miroslavui Monkevičiui. Vainiką su bičiuliu atnešė žinomas tinklaraštininkas Mykolas Kleckas. Tokį svečių elgesį ir dovanas A.Zuokas pavadino „žemos kultūros požymiu“.