Apie savo sprendimą A.Kubilius pirmadienį pranešė partijos prezidiumo posėdyje.
Netikėtos žinios priblokšti bendražygiai buvusio premjero klausėsi pamiršę kvėpuoti.
Įspūdžiais apie posėdyje tvyrojusią kapų tylą pasidalijęs G.Landsbergis pripažino, kad toks A.Kubiliaus žingsnis buvo netikėtas ir jam. Bet jaunasis europarlamentaras prisiėmė būsimą atsakomybę, nes „jau peržengtos ribos, kai negalima trauktis atgal“.
Iš kovos dėl partijos vadovo posto pasitraukus A.Kubiliui, dabar jis tapo bene pagrindiniu Irenos Degutienės varžovu.
Seimo vicepirmininkė praėjusią savaitę „Lietuvos rytui" tvirtino ketinanti dalyvauti šiuose rinkimuose, nors buvo patyrusi spaudimą nekandidatuoti.
Įžvelgė supriešinimą
Ar A.Kubiliaus sprendimas nepakeis jos pasiryžimo?
Į šį klausimą I.Degutienė, priblokšta 12 metų partijai vadovavusio lyderio žingsnio, vakar neskubėjo atsakyti: „Turiu laiko pamąstymams, ką toliau daryti.
Tik man nepatinka, kad tokiais savo veiksmais vyresnės kartos politikai priešinami su jaunesniais. Tai neracionalus veiksmas, tokie pareiškimai ne vienija, bet skaldo partiją. Įtarimų kelia ir tai, kad G.Landsbergis pirmininkas būtų tik formaliai, o iš tiesų toliau liktų vadovauti A.Kubilius, tai partijai naudos taip pat neduotų.“
Stebėjosi kilusiu erzeliu
I.Degutienės nuomone, šį A.Kubiliaus žingsnį galėjo paskatinti ir gana prasti partijos rezultatai sekmadienį pasibaigusiuose savivaldos rinkimuose, ir natūralių permainų poreikis. Apie jų būtinybę I.Degutienė buvo užsiminusi ir pati.
Anksčiau kalbėdama su „Lietuvos rytu“ politikė stebėjosi dėl konkurencijos A.Kubiliui kilusiu erzeliu partijoje: „Konkurencija partijoje pagerina organizmo kraujotaką.
Kartais ji naudinga kaip kraujo perpylimas sunkiam ligoniui.“
Vis dėlto I.Degutienė tada neslėpė nematanti, kad kuris nors iš naujos kartos politikų šiuo metu galėtų tapti partijos vedliu.
Nebenori rungtis su veteranais
Tačiau, A.Kubiliaus tvirtinimu, atėjo tinkamas metas parodyti asmeninį pavyzdį įgyvendinant partijos atsinaujinimo strategiją: „Planavau, kad pirmininko atsakomybę baigsiu po Seimo rinkimų, bet dabar matyti, jog vėl viskas gali atrodyti panašiai, – turėtume rungtis veteranai. Aš manau, kad tai nėra labai naudinga partijai.“
Politikas įtikinėjo, kad G.Landsbergis jau turi visas galimybes suvienyti ir vyresnius, ir jaunesnius partijos narius.
Lygino su Rusijos veikėjais
Tačiau nepasitenkinimas dėl A.Kubiliaus sprendimo parinkti įpėdinį kilo jau pačiame prezidiumo posėdyje.
Seimo narys Vytautas Juozapaitis garsiai nusistebėjo, kad partija taip suka Rusijos vadovų Boriso Jelcino ir Vladimiro Putino pramintu keliu.
Be to, dalis I.Degutienės šalininkų įtarinėjo, jog planą padaryti G.Landsbergį konservatorių vėliavnešiu artimiausia A.Kubiliaus aplinka brandino jau kurį laiką – esą ekspremjeras suprato, kad tai gali būti vienintelis kelias pasitraukti iš partijos vadovų išvengus skaudaus pralaimėjimo tiesioginiuose rinkimuose, bet išsaugant turėtą įtaką.
Iš pirmų lūpų
Kęstutis Girnius
Politologas
„A.Kubiliaus pasitraukimas ir siūlymas paremti G.Landsbergį greičiausiai atspindi jo nuogąstavimą, kad partijos vadove gali tapti krikščionių demokratų sparnui atstovaujanti I.Degutienė, o tai galiausiai gali suskaldyti partiją.
A.Kubilius, kaip politikas, nebuvo populiarus tarp žmonių, tačiau jis turėjo tvirtą pačių konservatorių palaikymą, kurį vargu ar įgis jo palaikomas politikos naujokas.
Jei A.Kubilių pakeistų G.Landsbergis, abejoju, ar tai sustiprintų partiją, nes daugelis manytų, kad žmogus yra išrinktas daugiau dėl senelio nuopelnų nei dėl savų.
Nemanau, kad I.Degutienė vadovautų partijai – ji jau vyresnio amžiaus, pastaruosius dvejus metus iš aktyvios politikos beveik pasitraukusi.
Kitų kandidatų beveik nėra: M.Adomėnas nelabai mėgstamas, R.Juknevičienė pernelyg susijusi su A.Kubiliumi. Manau, kad A.Kubiliaus sprendimas truputį per staigus ir kiek neapgalvotas.“ (BNS)
