Teismas konstatavo, kad naujojo Advokatų tarybos pirmininko I.Vėgėlės išrinkimo panaikinimas be pakankamų teisinių pagrindų, vadovaujantis vien ieškovų nuomone, galėtų neproporcingai suvaržyti Lietuvos advokatūros veiklą bei pažeisti Lietuvos advokatūros veiklos stabilumą, taip pat neproporcingai pažeisti asmenų, kurie balsavo už I.Vėgėlę kaip už Advokatų tarybos pirmininką, teises.
Su skundu į teismą buvo kreipęsi keturi advokatai – Rūta Čilinskaitė, Jurgita Jurkšaitytė, Gintaris Trakšelis ir Ramūnas Kazlauskas. Jie teigė, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas L.V.Papirtis neteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir neteisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nes įstatai numato dviejų kadencijų ribojimą.
Teismas visus reikalavimus, susijusius su L.V.Papirčio kandidatūra, patenkino.
Lietuvos advokatūros veikla nepatenkinti keturi advokatai teismo paprašė panaikinti ir naujojo Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išrinkimą į šias pareigas, tačiau šis prašymas atmestas dėl senaties.
„Yra šeši reikalavimai – trys reikalavimai buvo susiję su Virginijumi Papirčiu, jie patenkinti pilnai. Del Igno Vėgėlės atmesta del senaties – ji praleista. Atnaujini pagrindų nenustatyta“, – sakė advokatų bylą nagrinėjusi teisėja Diana Butrimienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nėra galutinis – per 30 dienų jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
„Sprendimas iš esmės teigiamas. Mums svarbiau pats principas, precedento nustatymas, kad mes, advokatai, turim vadovautis įstatymais“, – BNS sakė vienas ieškovų R.Kazlauskas.
Jis teigė, kad neteisėta veikla iš advokatų vadovų pusės negali būti toleruojama, o esant tokiai situacijai nieko neliko, kaip įrodinėti teisines valstybes suteiktomis priemonėmis.
Šioje civilinėje byloje ginčas vyko dėl beveik prieš metus – 2014 gegužės 16 dieną – Visuotiniame advokatų susirinkime primtų sprendimų. L.V.Papirtis ir I.Vėgėlė šioje byloje buvo patraukti trečiaisiais asmenimis. Teismui ilgą laiką nepavyko įteikti šaukimų tretiesiems asmenims, į pagalbą ketinta pasitelkti antstolius, o ieškovai reikalavo tam tikrų dokumentų, todėl nagrinėjimas užsitęsė.
Ieškovais byloje esantys advokatai sako, kad jeigu rinkimuose nebūtų dalyvavęs advokatas L.V.Papirtis, vietoj jo būtų dalyvavęs kitas teisininkas ir jis galėjo būti išrinktas.
„Aš asmeniškai balsavau už I.Vėgėlę, nes nenorėjau atiduoti balso už L.V.Papirtį. Jeigu būtų kitas kandidatas, aš galbūt būčiau balsavusi už jį“, – BNS yra sakiusi viena iš ieškovių byloje advokatė Jurgita Jurkšaitytė.
J. Jurkšaitytė sako, kad nenori pyktis su Lietuvos advokatūra ir nori įnešti skaudrumo, naujumo ir atvirumo į šią organizaciją. „Mes mokam įmokas, mes turim teisę žinoti, kaip naudojami mūsų pinigai“, – BNS yra sakiusi J Jurkšaitytė. Be to, ji pastebi, kad valdymo organus renkami asmenys iš tų pačių advokatų kontorų, todėl sulaukti pasikeitimų advokatūroje sunku tikėtis.
Ieškovai taip pat prašė atlikti advokatūros veiklos auditą.
„Dėl įpareigojimo atlikti auditą – reikalavimas pagrįstas, sutiko ir įvykdė, bet tai neužkerta kelio ginčyti iš esmės. Pusė bylos reikalavimų patenkinta“, – sakė teisėja D.Butrimienė.
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė yra sakęs, kad visuotinio advokatų susirinkimo rezultatais suabejojo tik keturi advokatai iš 2 tūkst., o advokatų etinė savigarba turi skatinti ieškoti neteisminių būdų.
„Dauguma advokatų norėjo atsinaujinimo ir permainų, o tai šiandien atspindi tiek rinkimų rezultatai, tiek naujai išrinktos Advokatų tarybos veikla. Iš daugiau nei 2000 advokatų, keturi advokatai suabejojo visuotinio advokatų susirinkimo sprendimo rezultatais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje abejojantieji turi teisę pasitikrinti poziciją teisme, tačiau stipraus advokato etinės savigarbos požymis yra rasti neteisminių būdų sutarti su sava bendruomene pačių valia ir jėgomis“, – BNS yra sakęs I.Vėgėlė.
Lietuvoje šiuo metų yra per 2 tūkst. advokatų ir apie 850 advokatų padėjėjų.
Šį penktadienį Vilniuje vėl vyks Visuotinis advokatų susirinkimas.
