Teismas konstatavo, kad naujojo Advokatų tarybos pirmininko I.Vėgėlės išrinkimo panaikinimas be pakankamų teisinių pagrindų, vadovaujantis vien ieškovų nuomone, galėtų neproporcingai suvaržyti Lietuvos advokatūros veiklą bei pažeisti Lietuvos advokatūros veiklos stabilumą, taip pat neproporcingai pažeisti asmenų, kurie balsavo už I.Vėgėlę kaip už Advokatų tarybos pirmininką, teises.
Su skundu į teismą buvo kreipęsi keturi advokatai – Rūta
Čilinskaitė, Jurgita Jurkšaitytė, Gintaris Trakšelis ir Ramūnas
Kazlauskas. Jie teigė, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas
L.V.Papirtis neteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir
neteisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nes įstatai numato
dviejų kadencijų ribojimą.
Teismas visus reikalavimus, susijusius su L.V.Papirčio
kandidatūra, patenkino.
Lietuvos advokatūros veikla nepatenkinti keturi advokatai teismo
paprašė panaikinti ir naujojo Advokatų tarybos pirmininko Igno
Vėgėlės išrinkimą į šias pareigas, tačiau šis prašymas
atmestas dėl senaties.
„Yra šeši reikalavimai – trys reikalavimai buvo susiję su
Virginijumi Papirčiu, jie patenkinti pilnai. Del Igno Vėgėlės
atmesta del senaties – ji praleista. Atnaujini pagrindų
nenustatyta“, – sakė advokatų bylą nagrinėjusi teisėja Diana
Butrimienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nėra galutinis – per
30 dienų jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
„Sprendimas iš esmės teigiamas. Mums svarbiau pats principas,
precedento nustatymas, kad mes, advokatai, turim vadovautis
įstatymais“, – BNS sakė vienas ieškovų R.Kazlauskas.
Jis teigė, kad neteisėta veikla iš advokatų vadovų pusės
negali būti toleruojama, o esant tokiai situacijai nieko neliko, kaip
įrodinėti teisines valstybes suteiktomis priemonėmis.
Šioje civilinėje byloje ginčas vyko dėl beveik prieš metus –
2014 gegužės 16 dieną – Visuotiniame advokatų susirinkime primtų
sprendimų. L.V.Papirtis ir I.Vėgėlė šioje byloje buvo patraukti
trečiaisiais asmenimis. Teismui ilgą laiką nepavyko įteikti
šaukimų tretiesiems asmenims, į pagalbą ketinta pasitelkti
antstolius, o ieškovai reikalavo tam tikrų dokumentų, todėl
nagrinėjimas užsitęsė.
Ieškovais byloje esantys advokatai sako, kad jeigu rinkimuose
nebūtų dalyvavęs advokatas L.V.Papirtis, vietoj jo būtų
dalyvavęs kitas teisininkas ir jis galėjo būti išrinktas.
„Aš asmeniškai balsavau už I.Vėgėlę, nes nenorėjau
atiduoti balso už L.V.Papirtį. Jeigu būtų kitas kandidatas, aš
galbūt būčiau balsavusi už jį“, – BNS yra sakiusi viena iš
ieškovių byloje advokatė Jurgita Jurkšaitytė.
J. Jurkšaitytė sako, kad nenori pyktis su Lietuvos advokatūra
ir nori įnešti skaudrumo, naujumo ir atvirumo į šią
organizaciją. „Mes mokam įmokas, mes turim teisę žinoti, kaip
naudojami mūsų pinigai“, – BNS yra sakiusi J Jurkšaitytė. Be to,
ji pastebi, kad valdymo organus renkami asmenys iš tų pačių
advokatų kontorų, todėl sulaukti pasikeitimų advokatūroje sunku
tikėtis.
Ieškovai taip pat prašė atlikti advokatūros veiklos auditą.
„Dėl įpareigojimo atlikti auditą – reikalavimas pagrįstas,
sutiko ir įvykdė, bet tai neužkerta kelio ginčyti iš esmės.
Pusė bylos reikalavimų patenkinta“, – sakė teisėja
D.Butrimienė.
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė
yra sakęs, kad visuotinio advokatų susirinkimo rezultatais suabejojo
tik keturi advokatai iš 2 tūkst., o advokatų etinė savigarba turi
skatinti ieškoti neteisminių būdų.
„Dauguma advokatų norėjo atsinaujinimo ir permainų, o tai
šiandien atspindi tiek rinkimų rezultatai, tiek naujai išrinktos
Advokatų tarybos veikla. Iš daugiau nei 2000 advokatų, keturi
advokatai suabejojo visuotinio advokatų susirinkimo sprendimo
rezultatais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje abejojantieji turi
teisę pasitikrinti poziciją teisme, tačiau stipraus advokato
etinės savigarbos požymis yra rasti neteisminių būdų sutarti su
sava bendruomene pačių valia ir jėgomis“, – BNS yra sakęs
I.Vėgėlė.
Lietuvoje šiuo metų yra per 2 tūkst. advokatų ir apie 850
advokatų padėjėjų.
Šį penktadienį Vilniuje vėl vyks Visuotinis advokatų
susirinkimas.