Prieš Kauno apylinkės teismą vakar stojo žinomas pedagogas, buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
Jis kaltinamas tuo, jog panaudodamas psichinę prievartą baugino 17-metę gimnazistę.
25 metus – nuo pat įkūrimo Kauno technologijos universiteto gimnazijai vadovavusį 65 metų docentą B.Burgį į teisiamųjų suolą atvedė iš pirmo žvilgsnio menkas incidentas.
Praėjusių metų rugsėjį septyniolikmetė KTU gimnazistė kartu su vienmečiu bendramoksliu buvo užklupti su cigaretėmis rankoje. Vaikinas pripažino pažeidęs griežtas vidaus taisykles ir iš gimnazijos pasitraukė savo noru. Tačiau mergina palikti prestižinės mokymo įstaigos nenorėjo.
Įklampino garso įrašai
B.Burgį įklampino slapčia daryti garso įrašai. Tuomečio gimnazijos direktoriaus pašnekesius mobiliaisiais telefonais įrašė ir gimnazistė, ir jos tėvai.
Pravieniškėse gyvenantys ir čia esančioje kalinimo įstaigoje dirbantys sutuoktiniai dėl gimnazijos vadovo elgesio su jų dukterimi kreipėsi į įvairias instancijas. Dėl nepilnametės bauginimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vakar vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo su B.Burgiu konfliktavusi gimnazistė. Siekiant apsaugoti paauglę nuo streso, jai atstovavo tėvai.
Posėdyje dalyvavusi vaiko teisių specialistė prašė, kad byla būtų nagrinėjama uždaruose posėdžiuose. Teismas šį prašymą atmetė.
Grasino sulaužyti gyvenimą
Praėjusių metų rugsėjo 18 dieną abiem moksleiviams buvo pateiktas pasirašyti raštas, kad už vidaus taisyklių pažeidimą – rūkymą – jie palieka gimnaziją.
Nors moksleivė raštą pasirašė, išeiti iš gimnazijos dėl užtraukto dūmo ji nenorėjo.
Netrukus 17-metė išgirdo grasinimų, kad su ja bus susidorota, jeigu nepaklus.
„Nekelk jokių bangų. Sulaužysiu tavo gyvenimą, padarysiu neveiksnią ir liksi neatestuota“, – šiuos B.Burgio grasinimus citavo valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras.
Klasės auklėtojos kvietimu pas direktorių B.Burgį atvykę 17-metės tėvai dėl viso pikto pasiėmė garso įrašymo priemonių. Ir, pasirodo, ne be reikalo.
Jie užfiksavo, kaip žinomas pedagogas grasina pasinaudodamas savo įtaka sužlugdyti jų dukters gyvenimą, jei ji nesutiks iš KTU gimnazijos išeiti savo noru.
„Aš pasakysiu, kad ji sėdi klasėje, nes yra nepakaltinama. Neturėkite iliuzijų – kitaip aš nepasakysiu.
Ir ji sėdės, kol baigs gimnaziją, bet ji bus įvardyta kaip nepakaltinama.
Bus žiauru, bus labai žiauru, blokada bus mirtina“, – nesirinkdamas žodžių išdrožė gimnazijos vadovas.
Net ir po šio direktoriaus pokalbio su tėvais paauglė toliau lankė pamokas – nenorėjo palikti KTU gimnazijos.
„Duktė labai gailėjosi dėl to, kas įvyko. Kad patektų į šią gimnaziją, ji labai sunkiai ir tikslingai mokėsi.
Manau, nusižengus vidaus taisyklėms būna visokių sprendimų – vieni šalinami, kitiems leidžiama pasilikti“, – teisme kalbėjo mokinės motina.
Netrukus B.Burgis užsispyrusią ir trauktis nenorinčią gimnazistę vėl pasikvietė į savo kabinetą. Patarta tėvų moksleivė mobiliuoju telefonu įrašė viską, ką jai sakė direktorius.
Žadėjo viešai pažeminti
Šįkart jis grasino viešai paskelbti, esą ji yra psichiškai nesveika, ir apie tai pranešti žurnalistams: „Arba mes tave pripažįstame psichiškai nesveika, nepakaltinama, arba tu išeini iš čia.
Tu išeik pati, nes rytoj įjungsiu tokį variklį, kad tave sutriuškins ir iš tavęs nieko neliks.
Sukviesiu visus žurnalistus, kad tave filmuotų ir fotografuotų. Ir būsi viešai pripažinta neįgalia, nepakaltinama.“
Grasino išmesti per langą
B.Burgis taip pat kaltinamas tuo, jog moksleivę viešai žemino atėjęs į kabinetą, kuriame tuo metu vyko etikos pamoka.
Girdint visiems moksleiviams jis samprotavo, kad paauglę reikėtų išmesti, galbūt per langą, bet ji sunki, tad jos nepakelsiąs.
Apgins keturi advokatai?
„Gimnazisto pašalinimo procedūra nėra apibrėžta sutartyje, kurią pasirašėme. Mano dukteriai spaudimas buvo daromas tam, kad ji neprieštarautų, jog yra pašalinta.
Net neabejojau B.Burgio grasinimų realumu. Jis minėjo turintis keturis advokatus, kad su juo net neverta pradėti kovoti“, – duodama parodymus teismui kalbėjo nepilnametės motina.
Nekaltas, bet sumokėjo
Teisme B.Burgis savo kaltę neigė, o parodymus duoti sutiko tiktai išklausęs visų liudytojų parodymus.
„Aš nepadariau jokio nusikaltimo ir niekam nepakenkiau. Kaltu neprisipažįstu“, – sakė šiuo metu į pensiją išėjęs B.Burgis. Beje, jis šįmet ketino su konservatoriais dalyvauti rinkimuose į Vilniaus savivaldybę, bet negalėjo to padaryti, nes yra registruotas Kaune.
Paradoksalu, tačiau kaltę neigiantis B.Burgis per savo advokatą buvo sudaręs taikos sutartį su gimnazistės šeima ir sumokėjęs 30 tūkst. litų (8,8 tūkst. eurų) kompensaciją už neturtinę žalą.
Nors įstatymai numato galimybę B.Burgį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą baigti šalių susitaikymu, pasinaudoti šia galimybe neskubama.
Vien tai, kad garsus pedagogas savo kaltės neprisipažįsta, neleidžia taikyti įstatyme numatytos susitaikymo galimybės.
Kiekvienas žmogus kada nors pratrūksta
Olegas Lapinas
Psichologas
„Kad žmonės, kurie visuomenės akyse atrodo teigiami ir solidūs, pateikia šokiruojamų staigmenų, nėra koks nors didžiulis paradoksas. Iš esmės tai būdinga kiekvieno žmogaus prigimčiai.
Jei žmogus visada rodo tik vieną, teigiamą, savo pusę, jis nerodo savo šešėlio. Kuo labiau išreikštas teigiamas polius, tuo labiau lieka neišreikštas neigiamas. Labiausiai matoma įprastinė, fasadinė, asmenybės dalis, kurią ir regi aplinkiniai. Tačiau egzistuoja ir visiškai priešingas, slepiamas žmogaus vidinis gyvenimas. Todėl nėra labai keista, kad žmogus, kuris atrodo ramus ir geranoriškas, staiga pratrūksta pykčiu.
Pamačius tokį žmogų galima paklausti: „Tu dar nepratrūkai? Kada tai atsitiks?“ Juk būti labai geram, teigiamam – sunki našta. Esi priverstas labai daug sugerti į save arba vaizduoti, kad sugeri. Kartais pats patiki, kad sugeri. Tačiau protrūkis liudija, kad nebėra kur sugerti.
Kita vertus, mes elgiamės taip, kaip iš mūsų tikimasi. Tai yra tarsi kaukės. Arba atvirkščiai – jeigu žmogus nuolat būna piktas, iš jo galima tikėtis ir ko nors gero. Žmogui būdinga nuolat siekti pusiausvyros. Jeigu jis to nedaro kasdien, padaro vieną kartą gyvenime, tačiau labai stipriai. Kokias pasekmes tas proveržis sukelia, priklauso nuo aplinkinių reakcijos. Jei aplinkiniai žmogiškai supranta, tuomet nieko baisaus nenutinka.
Kai žmonės poelgio nesupranta, sako, kad neturėjai teisės taip elgtis, žmogus pasijunta auka. Tarsi ir pats kaltas būtų, bet tuo pat metu jaučiasi persekiojamas ir ujamas. Aplinkinių reakcija gana dažnai būna veidmainiška. Juk tik veidmainyste kvepia tokie pasakymai: „Kas galėjo tikėtis iš tokio žmogaus?“
Taip kalbantiems trūksta žmogiško supratimo. O jis sako, kad bet kuris mūsų galime taip pat sureaguoti.
Aišku, to negalima taikyti sadistams ar sociopatams. Tačiau kai žmogus ką nors tokio padaro pirmą kartą, jį galima suprasti ir galbūt atleisti.“
