„Draugavau su G.Zuokaite, kai buvau moksleivis, nėra ko čia slėpti“, – atvirai apie savo draugystę prieš penkerius metus pripažino naujai išrinktas tarybos narys, konservatorius A.Bužinskas.
Jis tikino, kad vainikas buvo neštas A.Zuokui ne kaip kieno nors tėčiui, sūnui, broliui ar kaip pralaiminčiam asmeniui.
„Vainikas buvo perduotas žmogui, kuris sugebėjo dvi savaites pilti purvą ant kito žmogaus ir kurio savigarbos mes gedėjome. Nėra logiška to tempti prie asmeninių dalykų, kurių pritempti neišeina.
Nemanau, kad verta apie tai diskutuoti, nes tai visiškai nesusiję dalykai. Tai buvo ne politika. Tai tik iliustratyvi dovana“, – taip savo poelgį komentavo A.Bužinskas.
Gedėjo A.Zuoko savigarbos
Ar tikėjosi tokios aplinkinių reakcijos? Jaunasis tarybos narys sakė, kad anksčiau, kai kartu su kolega Mykolu minėdavo rinkimų rezultatų laukimo vakarus, buvo sulaukę taip pat nemažai dėmesio.
Pasak jo, šis vainiko nunešimas labai nesiskyrė nuo kitų jų kartų. Tiesiog šį sykį vaikinų poelgis buvo priimtas jautriau, nes nebuvo ištransliuota pagrindinė žinutė.
„Vainiką mes nešėme ne pralaimėjusiam merui ar partijai. Nenorėjome paženklinti pralaimėjimo. Nešėme vainiką A.Zuoko savigarbai, kurią jis rinkimų kampanijos metu per tas dvi savaites visiškai iššvaistė. Puolė R.Šimašių, jo šeimą, melavo, platino šmeižiančius leidinius“, – pasipiktinimo neslėpė A.Bužinskas.
Jaunuoliai surengtą savotišką cirką įvardija kaip tam tikrą „iliustratyvų rezultatą viso to, ką sukūrė pats kandidatas, kurį jie jam ir įteikė“.
„Palaikau normalią, argumentais grįstą politinę kovą. Kai rinkimų kampanijos elementai prasilenkia su elementariais sąžiningos ir garbingos kovos principais, tai aš esu prieš tai.
Reikėtų palyginti rinkimų kampanijas – A.Zuoko, R.Šimašiaus ir kitų Vilniaus miesto kandidatų. Jie sugebėjo kalbėti argumentais, sugebėjo diskutuoti tam tikrose ribose.
Antrasis turas parodė, kad A.Zuokas neatlaikė įtampos ir rinkimų kovai pasirinko asmeninius įžeidinėjimus. Visi kiti konkuravo idėjomis, o jis šmeižtu“, – kritikos nestokojo konservatorius.
Paklaustas, ar jis nesutinka su gerai žinomu pasakymu, kad politikoje visi ginklai galimi, A.Bužinskas atsakė, kad to reikėtų paklausti paties A.Zuoko ir jo komandos: kodėl buvo konkuruota ne idėjomis? Kodėl buvo platinami šmeižiantys leidiniai ir kalbama apie asmeninius dalykus, maišytus vaikus ir panašiai?
Politikas nori rūpintis jaunimu ir tautinėmis mažumomis
Paklaustas, kaip dabar jis pats prisidės prie Vilniaus miesto gerovės ir problemų sprendimo, kai pateko į Vilniaus miesto tarybą, A.Bužinskas atsakė, kad jis norėtų dirbti daugiau ties jaunimo ir tautinių mažumų klausimais:
„Dėl mūsų partijos programos vyksta derybos. Pagrindiniai darbai bus sutarti su koalicijos partneriais. Labiausiai norėčiau dirbti Tautinių bendrijų ir savivaldos plėtojimo komitete.
Šis komitetas apima miesto saugumą, jaunimo politiką, kurioje aš jaučiuosi stipriausias, ir visus tautinių mažumų klausimus. Norėčiau savo veiklas koncentruoti ties šiais barais“, – ryžtingai kalba jaunasis politikas.
G.Zuokaitė nesusilaikė ir rėžė atvirai
Pokštas su laidotuvių vainiku įskaudino šiuo metu užsienyje gyvenančią A.Zuoko dukrą Gabrielę. Ji nusprendė savo skausmą išlieti internete. Ji socialiniame tinkle viešai skelbė:
„Buvau pirmoje klasėje, kai mano tėtis tapo Vilniaus miesto meru. Tai smarkiai pakeitė mano gyvenimą įvairiomis prasmėmis. Niekada neabejojau, kad grįšiu į Lietuvą, bet šiandien nusileidau ir nebežinau. Aš užaugau tokiame nuostabiame jėzuitų šiltnamyje, o išėjus į pasaulį imi ir pasimeti.
Man skauda, kai Olegas šneka, kad mano tėtis pavogė kažkieno piniginę, man skauda, kai Adomas, su kuriuo labai gražiai, o paskui nebegražiai draugavom, atneša mano tėčiui laidotuvių vainiką, man dar labiau liūdna, kai nežinai, kaip Emukui paaiškinti, kodėl mokykloje vaikai šaukia negražius dalykus apie tėtį. O kai paklausi, kodėl jie taip sako, išgirsti, kad nu taip žmonės sako. Gyveni kariaudamas ir pasidarai liūdnesnis ir piktesnis ir labai bijai klaidų. Daug kartų nudegi ir pradedi sunkiai įsileisti naujus žmones į savo gyvenimą, bet jeigu jau įsileidi, tu jais pasitiki. Ir nors tai buvo jau prieš keletą metų, bet aš padariau beprotišką klaidą, dėl kurios man labai labai gėda ir labai norėčiau, kad niekada nebūčiau sutikusi Adomo. Jis man sako, kad tai nieko asmeniško, bet man kol kas asmeniškai ir neasmeniškai yra vienas ir tas pats.
Mano tėvai yra nuostabūs žmonės, abu yra labai darbštūs, energingi ir stiprūs ir labai tikiuosi, kad vieną dieną ir aš išmoksiu būti tokia stipri. Dievas man atsiuntė nuostabų brolį ir sesę ir tobuliausius draugus, be kurių šitie visi metai būtų nepakeliami. Esu jums visiems labai dėkinga, kad buvot, esat ir būsit. Labai labai jus myliu.
Tikiuosi, kad ateis diena, kai išmoksiu skaityt tuos piktus komentarus taip, kad man jie nerūpėtų, ir man kas nors paaiškins, kur yra asmeniškai, o kur jau nebe, ir tada būsiu superstipri ir galėsiu grįžti gyventi į Lietuvą.“