Nutarimas priimtas 69 Seimo nariams balsavus už, penkiems prieš
ir 13 susilaikius. Juo Vyriausybei siūloma iki gegužės sudaryti
darbo grupę parengti naujam mokyklų finansavimo modeliui, kuris
būtų grindžiamas klasės (grupės) krepšelio principu.
Naująją tvarką siūloma nuo rugsėjo išbandyti ne mažiau kaip
penkiose savivaldybėse, parinktose savanoriškai ir atsižvelgiant į
jų grupes pagal gyventojų skaičių ir vyraujantį gyvenamosios
vietovės tipą.
Prieš projektą pasisakė mokinio krepšelio principą
įgyvendinęs buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras
Steponavičius. „Siūloma katė maiše. Niekas šiandien dar
nežino, kaip bus finansuojama klasės principu, o siūloma jau
rudenį jį išbandyti. Siūloma, kad klasės dydis bus nustatytas iki
20-ties vaikų pradinukų lygiu, ir jeigu klasėje bus penki vaikai,
jis bus vos ne tokiu pačiu principu finansuojamas kaip ir 20 vaikų.
Atleiskite, kas čia per žanras? Valstybė neturi kur pinigų
dėti?“ – sakė liberalas.
Tuo tarpu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė laikosi pozicijos,
jog toks finansavimas lemtų didesnį stabilumą mokykloms, nes iš
klasės pasitraukus vienam ar dviem mokiniams nesikeistų
finansavimas. „Nes mokytojas lieka dirbti, ir jam atlyginimą lygiai
taip pat vienodai reikia mokėti. Tai būtų ir stabilumas
išlaikomas, ir mokytojo garantijos solidesnės“, – yra sakiusi
A.Pitrėnienė. Ji tvirtino, jog su tokiu finansavimo modeliu mokyklos
daugiau dėmesio kreiptų į ugdymo kokybę, o ne konkuravimą tarp
mokyklų, konkuruojant dėl kiekvieno mokinio krepšelio.
Už tokį modelį pasisako ir konservatorius Jurgis Razma.
„Siūlymas svarbus rajonų, kaimų, mažų miestelių mokykloms.
Išties pagal dabartinę mokinio krepšelio metodiką, kad ir turint
tam tikrų išlygų, sudėtinga išlaikyti normalų finansavimą, ir
kai klasėj vienu-dviem vaikais sumažėja, tai labai juntama, labai
skausminga. Mokytojams, kurie dirba mažesnėse mokyklose, manau,
reikia duoti tam tikras garantijas, stabilumo jausmą, pagaliau
pasiekti, kad ten dirbančių mokytojų atlyginimai taip smarkiai
nesiskirstų nuo miestuose dirbančių mokytojų atlyginimų“, –
sakė J.Razma.
Jo frakcijos kolega, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komiteto vadovas Valentinas Stundys tvirtino priešingai: „Jei mes
bandysime kurti naują metodiką pagal klasių komplektų skaičių ir
klasės krepšelį sukursime, aš garantuoju, mes dar pabloginsime
situaciją. Reikia tobulinti dabar veikiančią krepšelio metodiką
ir ji yra labai lengvai tobulintina“. Pasak V.Stundžio, įvedus
klasės krepšelį ir nustačius minimalų mokinių skaičių jos
komplektavimui, problemų iškils pačioms mažiausioms mokykloms,
kuriose – tik po kelias dešimtis mokinių.
Pereiti prie klasės krepšelio finansavimo pasiūlė premjero
socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė švietimo
problemoms spręsti.