Jeigu koks mažiau prie vairo patyręs žmogus paslysta netinkamoje vietoje ir netinkamu metu, dažniausiai viskas baigiasi keliais sudaužytais žibintais ar apniokotu kėbulu, nes tiesiog nėra galimybių tokiu metu lėkti lyg akis išdegus.
Pavasarį – visai kitoks vaizdas. Vos šiek tiek sušyla oras, garažo vartus praveria senoliai, vadinamieji sodinininkai. Pastebėjote, kad gatvėse padaugėjo tviskančių „Volkswagen Jetta“ ir „Audi 80“, kurie nuo konvejerio nuriedėjo daugiau kaip prieš du dešimtmečius? Taip, tai saugiai garaže peržiemoję automobiliai.
Kiti vairuotojai plūstasi, kad šie senoliai trukdo eismui, nes važiuoja pernelyg atsargiai ir gerokai užtrunka norėdami teisingai įvertinti situaciją kelyje.
Galbūt šie žmonės puikūs vairuotojai, tačiau per pusmetį tiesiog prarado turėtus įgūdžius. Taigi juos galima tik pagirti, kad nelekia lyg gavę saulės smūgį. Šiek tiek aplinkinių suprantingumo tikrai nepakenktų. Juk geriau kelionės tikslą pasiekti važiuojant lėtai negu jo visai nepasiekti.
Štai ketvirtadienio rytą anksti pabudusios saulės turbūt apakintas jaunuolis, įsitaisęs prie prašmatnaus „Mercedes-Benz“ vairo, Tunelio gatvėje nesugebėjo prasilenkti su autobusu.
Pastarasis pasirodė pernelyg kietas ir galingas, todėl „Mercedes-Benz“ vairuotojas grumtynes pralaimėjo. Turbūt negalėdamas su tokia gėda susitaikyti iš įvykio vietos jis paspruko. Net ir smarkiai aplamdytu automobiliu, dviem prakistomis padangomis jis sugebėjo nuvažiuoti maždaug 3 kilometrus, kol patruliai smarkuolį užtiko R.Kalantos gatvėje. Kas pasakys, kad jis prastas vairuotojas?
Prieš kelias dienas miesto gatvėse pasirodė žmonės, kurie įsivaizduoja esantys puikūs vairuotojai – tai motociklininkai, dar pravardžiuojami organų donorais.
Jie mano esantys bene geriausi kelių virtuozai, kuriems nieko bloga negali nutikti ir labai pyksta sutikę lėtesnius už save.
Dar po kelių savaičių motociklų varikliai ir naktimis riaumos tiek šių ekstremalų pamėgtame Karaliaus Mindaugo prospekte, tiek kitose Kauno gatvėse. Blogiausia tai, kad policijos pareigūnai neturi galių sutramdyti šių kelių chuliganų ir gali tik mandagiai paprašyti netrukdyti kitiems žmonėms ilsėtis, o pramogoms pasirinkti atokesnes vietoves ar uždaras teritorijas.
Motociklų vairuotojai geriausiai patikrins, ar tikrai Kauno gatvių būklė nuo praėjusių metų pagerėjo, kaip giriasi miesto valdžia.
Vis tik įsigalėjant pavasariui išvysime ir gerų permainų. Dalis kauniečių persikraustys į miesto pašonėje esančius sodus, sodybas, išvyks atostogauti ir spūstys miesto gatvėse sumažės.
Žinoma, sostinės gyventojai pasakytų, kad Kaune spūsčių išvis nėra, nes 10–15 minučių sustojimo negalima vadinti spūstimi. Vilniečiai kelionei į darbo vietą ir namo per savaitę dažnai iššvaisto kelias valandas, tačiau su tuo susitaikė ir nesiskundžia.
Kauniečiai – labai nekantrūs. Kai dėl eismo įvykio išties susidaro nedidelė spūstis, jie tiesiog nenustygsta vietoje. Mėgina ieškoti aplinkinių kelių, taikosi važiuoti priešpriešinio eismo juosta ar prasibrauti pėstiesiems skirta erdve.
Galima pamanyti, kad teisė riedėti automobiliu nesustojant įtvirtinta šalies Konstitucijoje, o laukimas eilėje – baisus žmogaus teisių pažeidimas.
Kauniečiai lig šiol dar neperprato, kad daugiabučio kiemai nėra guminiai ir visos transporto priemonės ten netelpa, todėl be jokios sąžinės graužaties užstato įvažas, šaligatvius ir net laiptinės duris. Galėtų – turbūt keturratį bičiulį į butą užsineštų.
Tik štai jį nuplauti kažkodėl nepasirūpina. Ant mašinų kėbulų dažnai galima aptikti ne tik nuo neseniai pasibaigusios žiemos druskos, bet ir praėjusios vasaros dulkių. Gerai, jeigu bent numerį nuvalo.
Tikram kauniečiui automobilis yra toks pat svarbus kaip „Žalgiris“ ar Laisvės alėja, tačiau kartais jie primiršta, kad paleisti variklį lengviau negu laiku ir tinkamai jį sustabdyti.
„Laikinoji sostinė“
