Jeigu koks mažiau prie vairo patyręs žmogus paslysta netinkamoje vietoje
ir netinkamu metu, dažniausiai viskas baigiasi keliais sudaužytais
žibintais ar apniokotu kėbulu, nes tiesiog nėra galimybių tokiu metu
lėkti lyg akis išdegus.
Pavasarį – visai kitoks vaizdas. Vos šiek tiek sušyla oras, garažo
vartus praveria senoliai, vadinamieji sodinininkai. Pastebėjote, kad
gatvėse padaugėjo tviskančių „Volkswagen Jetta“ ir „Audi 80“, kurie nuo
konvejerio nuriedėjo daugiau kaip prieš du dešimtmečius? Taip, tai
saugiai garaže peržiemoję automobiliai.
Kiti vairuotojai plūstasi, kad šie senoliai trukdo eismui, nes važiuoja
pernelyg atsargiai ir gerokai užtrunka norėdami teisingai įvertinti
situaciją kelyje.
Galbūt šie žmonės puikūs vairuotojai, tačiau per pusmetį tiesiog prarado
turėtus įgūdžius. Taigi juos galima tik pagirti, kad nelekia lyg gavę
saulės smūgį. Šiek tiek aplinkinių suprantingumo tikrai nepakenktų. Juk
geriau kelionės tikslą pasiekti važiuojant lėtai negu jo visai
nepasiekti.
Štai ketvirtadienio rytą anksti pabudusios saulės turbūt apakintas
jaunuolis, įsitaisęs prie prašmatnaus „Mercedes-Benz“ vairo, Tunelio
gatvėje nesugebėjo prasilenkti su autobusu.
Pastarasis pasirodė pernelyg kietas ir galingas, todėl „Mercedes-Benz“
vairuotojas grumtynes pralaimėjo. Turbūt negalėdamas su tokia gėda
susitaikyti iš įvykio vietos jis paspruko. Net ir smarkiai aplamdytu
automobiliu, dviem prakistomis padangomis jis sugebėjo nuvažiuoti
maždaug 3 kilometrus, kol patruliai smarkuolį užtiko R.Kalantos gatvėje.
Kas pasakys, kad jis prastas vairuotojas?
Prieš kelias dienas miesto gatvėse pasirodė žmonės, kurie įsivaizduoja
esantys puikūs vairuotojai – tai motociklininkai, dar pravardžiuojami
organų donorais.
Jie mano esantys bene geriausi kelių virtuozai, kuriems nieko bloga
negali nutikti ir labai pyksta sutikę lėtesnius už save.
Dar po kelių savaičių motociklų varikliai ir naktimis riaumos tiek šių
ekstremalų pamėgtame Karaliaus Mindaugo prospekte, tiek kitose Kauno
gatvėse. Blogiausia tai, kad policijos pareigūnai neturi galių
sutramdyti šių kelių chuliganų ir gali tik mandagiai paprašyti
netrukdyti kitiems žmonėms ilsėtis, o pramogoms pasirinkti atokesnes
vietoves ar uždaras teritorijas.
Motociklų vairuotojai geriausiai patikrins, ar tikrai Kauno gatvių būklė
nuo praėjusių metų pagerėjo, kaip giriasi miesto valdžia.
Vis tik įsigalėjant pavasariui išvysime ir gerų permainų. Dalis
kauniečių persikraustys į miesto pašonėje esančius sodus, sodybas,
išvyks atostogauti ir spūstys miesto gatvėse sumažės.
Žinoma, sostinės gyventojai pasakytų, kad Kaune spūsčių išvis nėra, nes
10–15 minučių sustojimo negalima vadinti spūstimi. Vilniečiai kelionei į
darbo vietą ir namo per savaitę dažnai iššvaisto kelias valandas, tačiau
su tuo susitaikė ir nesiskundžia.
Kauniečiai – labai nekantrūs. Kai dėl eismo įvykio išties susidaro
nedidelė spūstis, jie tiesiog nenustygsta vietoje. Mėgina ieškoti
aplinkinių kelių, taikosi važiuoti priešpriešinio eismo juosta ar
prasibrauti pėstiesiems skirta erdve.
Galima pamanyti, kad teisė riedėti automobiliu nesustojant įtvirtinta
šalies Konstitucijoje, o laukimas eilėje – baisus žmogaus teisių
pažeidimas.
Kauniečiai lig šiol dar neperprato, kad daugiabučio kiemai nėra guminiai
ir visos transporto priemonės ten netelpa, todėl be jokios sąžinės
graužaties užstato įvažas, šaligatvius ir net laiptinės duris. Galėtų –
turbūt keturratį bičiulį į butą užsineštų.
Tik štai jį nuplauti kažkodėl nepasirūpina. Ant mašinų kėbulų dažnai
galima aptikti ne tik nuo neseniai pasibaigusios žiemos druskos, bet ir
praėjusios vasaros dulkių. Gerai, jeigu bent numerį nuvalo.
Tikram kauniečiui automobilis yra toks pat svarbus kaip „Žalgiris“ ar
Laisvės alėja, tačiau kartais jie primiršta, kad paleisti variklį
lengviau negu laiku ir tinkamai jį sustabdyti.
„Laikinoji sostinė“