V.Uspaskichui partijos vadovo pareigas eiti iki šaukiamo suvažiavimo birželio 6 dieną pavedė penktadienį Kėdainiuose
posėdžiavusi Darbo partijos taryba.
V.Gapšys – neryžtingas
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys sakė, kad kandidatus į partijos pirmininkus skyriai kels iki gegužės vidurio.
„Apie kandidatus dar šiek tiek ankstoka kalbėti, mes turėsime suvažiavimą birželio 6 dieną, skyriuose iki gegužės vidurio
turime diskutuoti apie kandidatus į partijos vadovo postą“, – sakė jis.
Klausiamas, ar pats kandidatuos į pirmininkus, V.Gapšys teigė, kad klausimas dar per ankstyvas.
Įvertins ministrų veiklą
Darbo partija taip pat nutarė įvertinti Seimo
pirmininkės Loretos Graužinienės ir deleguotų ministrų,
viceministrų, parlamento vicepirmininkų darbą, tam
„darbiečių" taryba penktadienį Kėdainiuose nusprendė įkurti
darbo grupę.
„Sukurta darbo grupė, kuri pradės nuo pirmadienio dirbti,
įvertins darbus (...) ne tik Seimo pirmininko, (išvadas) pristatys
prezidiumui, tarybai, tada nuspręsime, ką toliau daryti“, –
sakė laikinai vadovauti Darbo partijai grįžęs V.Uspaskichas.
„Buvo pasisakyta diskusijose, kad reikia vertinti rimtai jų
(ministrų. – BNS) darbą ir įvertinti, ar jie tinkamai vykdo Darbo
partijos programą. Tokių pareiškimų tikrai buvo, bet sprendimai,
manau, bus šiek tiek vėliau“, – kalbėjo „darbietis“
V.Gapšys.
Jis nedetalizavo, kuriems ministrams partija priekaištų turi
daugiausia.
V.Uspaskichas vėliau BNS patikslino, kad bus vertinamas ir
viceministrų bei Seimo vicepirmininkų darbas. Jis anksčiau yra
pareiškęs, kad turi priekaištų visiems Darbo partijos ministrams,
išskyrus žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.
Darbo partija, be V.Baltraitienės, yra delegavusi energetikos
ministrą Roką Masiulį, kultūros ministrą Šarūną Birutį,
švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį bei socialinės
apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę.
L.Graužinienės nebuvo
Iš Darbo partijos pirmininko pareigų šią savaitę
atsistatydinusi parlamento vadovė L.Graužinienė penktadienį
partijos tarybos posėdyje nedalyvavo.
„Partijos taryba man pavedė iki suvažiavimo eiti partijos
pirmininko pareigas. Mes sutarėme, kad Valentinas Bukauskas, kaip
partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, spręs juridinius klausimus,
popierius ir visa kita, o aš vadovauju visais politiniais
klausimais“, – po posėdžio sakė V.Uspaskichas.
Birželio 6 dieną bus šaukiamas Darbo partijos suvažiavimas, kurio metu paaiškės, kas pakeis iš šių
pareigų atsistatydinusią L.Graužinienę. Tokį sprendimą priėmė
penktadienio vakarą posėdžiavusi partijos taryba.
Iki vasaros pradžioje vyksiančio suvažiavimo partijos skyriai
įpareigoti išrinkti jo delegatus ir iškelti kandidatūras į partijos
vadovo postą.
L. Graužinienė tvirtina, kad dar kartą nekandidatuos į Darbo
partijos pirmininko pareigas, jeigu ir skyriai išreikštų tokį
pasitikėjimą.
V.Uspaskichas taip pat sakė, jog penktadienį dėl
L.Graužinienės likimo Seimo pirmininke sprendžiama nebuvo.
Klausiamas, kokia jo asmeninė nuomonė šiuo klausimu,
V.Uspaskichas sakė to nenorintis atskleisti: „Nenoriu sakyti savo
nuomonės, nes mano nuomonė visą laiką bus paskleista kaip partijos
nuomonė.“
Žada nekandidatuoti
Jis taip pat patvirtino į partijos vadovus nekandidatuosiantis,
taip pat sakė, jog paremtų V.Gapšio kandidatūrą – tik šis
nėra apsisprendęs, ar sieks partijos vadovo posto.
„Kas jaunesnis bus“, – į klausimą, ką remtų per partijos
vadovo rinkimus, atsakė V.Uspaskichas. Klausiamas, ar remtų
V.Gapšį, atsakė: „Remčiau, jeigu eitų.“ Kartu pridūrė,
kad „jis (V.Gapšys) nėra apsisprendęs.“
Klausiamas, ar nesėkmingai rinkimuose pasirodžiusių rajonų
skyrių vadovai turėtų keistis, partijos įkūrėjas sakė, jog tai
irgi spręs partija, bet jis tokių siūlymų teiks.
L.Graužinienė šią savaitę paskelbė atsistatydinanti iš
partijos pirmininko pareigų „prisiimdama asmeninę atsakomybę
už savivaldos rinkimų rezultatus“. Tačiau ji kol kas neketina
trauktis iš Seimo vadovo posto – šias pareigas sako eisianti bent
iki naujo partijos vadovo išrinkimo. Politikė prisipažino
asmeniškai norinti baigti kadenciją eidama parlamento vadovo
pareigas.
Per vietos valdžios rinkimus už Darbo partiją Lietuvoje balsavo
10 proc. rinkėjų, juos aplenkė socialdemokratai, konservatoriai ir
liberalai.
„Darbiečiai“ gavo 148 tarybos narių mandatus, tačiau
neturės nė vieno atstovo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos
savivaldybėse. Partija laimėjo tris merų postus iš 60.