„Mano sūnaus gyvenimas klostėsi puikiai. Jis baigė mokslus, gerai sutarė su ilgamete drauge. Tik po jo žūties sužinojau, kad kitą dieną sūnaus laukė pokalbis dėl darbo su banko „Barclays“ atstovais“, – atsiduso Š.Motiejaitis.
45 metų kaunietis dažnai nuneša gėlių į Karaliaus Mindaugo prospektą. Šioje vietoje 2014 sausio 30-osios vakarą įvykusi nelaimė paženklino dviejų šeimų gyvenimą.
Nuo Žemųjų Šančių „Akropolio“ link dideliu greičiu lekiantis automobilis „Mercedes-Benz E280“ rėžėsi į „Opel Astra“, sukantį į kairę.
Labai stiprus smūgis nusviedė „Opel“ apie 30 metrų. Iškart žuvo keleivio vietoje sėdėjęs 23 metų Eimantas Motiejaitis.
Automobilį vairavusi metais vyresnė jo draugė Greta Labanauskaitė patyrė sunkių sužalojimų ir tik medikų dėka liko gyva.
Po nelaimės policijos pareigūnai teigė, kad kalta „Opel“ vairuotoja, sukusi į kairę ir nepraleidusi „Mercedes-Benz“.
Tiktai po kiek laiko, kai sūnaus netekęs tėvas pradėjo pats rinkti įkalčius, ėmė aiškėti tikrosios aplinkybės. Jis mano, jog „Mercedes“ prieš susidūrimą mieste lėkė didžiuliu greičiu.
Pareigūnai nustatė, kad prie „Mercedes“ vairo sėdėjo 23 metų Darius Vilūnas, – vėliau būtent jam buvo pareikšti kaltinimai sukėlus mirtiną avariją.
Vos aštuonias klases baigęs kaunietis jau anksčiau turėjo reikalų su teisėsauga. Jis buvo nubaustas pinigine bauda už šaltojo ginklo laikymą. Niekur nedirbančio D.Vilūno automobilyje buvo rastos beisbolo ir teleskopinė lazdos.
Vyko į kavinę vakarieniauti
„Buvo apie pusę vienuoliktos vakaro, kai paskambinusi sūnaus draugės motina pasakė siaubingą žinia. Jos duktė buvo ištikta komos, o Eimanto jau nebebuvo“, – kraupią akimirką puikiai pamena vienos Šančiuose įsikūrusios bendrovės Pirkimų skyriaus vadovas.
Kaunietis dar ilgai negalėjo suvokti, kad kartu su mergina vakarieniauti į kavinę vykęs sūnus niekada nebegrįš.
Su Greta Eimantas draugavo šeštus metus. Jų draugystei nesutrukdė ir didelis atstumas. Vaikinas studijavo Didžiojoje Britanijoje, o baigęs mokslus sugrįžo į Lietuvą ir kūrė ateities planus.
Pastangos davė vaisių
„Nesuvokiau, kaip miesto centre galėjo nutikti tokia nelaimė.
Klausiau to ir pareigūnų. Siūliau pagalbą, buvau pasirengęs apmokėti papildomas brangiai kainuojančias ekspertizes“, – pasakojo Š.Motiejaitis.
Policijos pareigūnai žadėjo objektyviai ištirti nelaimę.
Iš pradžių buvo teigiama, kad „Mercedes“ prieš susidūrimą važiavo 60 kilometrų per valandą greičiu. Ši aplinkybė nedavė ramybės Š.Motiejaičiui: „Mašina, kurioje buvo mano sūnus, po smūgio buvo nusviesta 30 metrų ir atsidūrė ant vejos.“
Netekties skausmas prislėgė Š.Motiejaitį, tačiau nesugniuždė. Tėvas pats ėmė aiškintis, kas iš tiesų įvyko lemtingąjį vakarą, kodėl žuvo jo sūnus ir kas dėl to kaltas. Pastangos davė vaisių.
Kaunietis išsiaiškino, kad jo sūnų pražudęs „Mercedes“ skriejo nuo 154 iki 165 kilometrų per valandą greičiu.
Uždraudė domėtis tyrimu
Aiškindamasis avarijos aplinkybes tėvas klausė pareigūnų, ar toje vietoje yra vaizdo kamerų. Juk šalia – geležinkelio tiltas per Nemuną, jis saugomas. Policininkai patikino viską apžiūrėję, bet kamerų nematę.
Š.Motiejaitis su savo draugais atidžiai apžiūrėjo tragedijos vietą ir aptiko „Lietuvos geležinkelių“ sumontuotas vaizdo kameras.
Socialiniuose tinkluose paskelbus, kad ieškoma avarijos liudininkų, jie atsiliepė.
Apie šias aplinkybes Š.Motiejaitis pranešė avariją tiriantiems pareigūnams, buvo pasirengęs toliau jiems talkinti, tačiau sulaukė staigmenos.
Prokurorai uždraudė tėvui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
„Devynis mėnesius po sūnaus žūties buvome palikti visiškoje nežinioje. Nebuvo aišku, ką užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, kaip vyksta tyrimas, ar policininkams pavyko ką nors išsiaiškinti“, – stebėjosi gedintis tėvas.
Šokiravo tyrimo rezultatai
Po devynių nežinios mėnesių kauniečiui pagaliau buvo leista pažvelgti į bylą.
Bylos duomenimis, nuo Šančių dviem automobiliais „Akropolio“ link važiavo būrys draugų. Priekyje važiavo D.Vilūnas, keleivio vietoje – 28 metų Arūnas Stiklioraitis, kurio šeimai priklausė automobilis. Iš paskos, atsilikdamas nedideliu atstumu, važiavo kitas automobilis – jį vairavo mergina, o šalia sėdėjo jos bičiulis.
„Gavęs leidimą peržiūrėjau geležinkelio tilto prieigas stebinčių vaizdo kamerų įrašą.
Ten matomas tik didžiuliu greičiu skriejantis „Mercedes“, iš paskos joks automobilis nevažiavo. Iš kur tuomet atsirado liudininkai?“ – svarstė Š.Motiejaitis.
Vaizdo kamera automobilių susidūrimo neužfiksavo. Bet ji įamžino, kaip į tragedijos vietą skrieja juodas automobilis.
Kadangi strateginio objekto prieigas stebinti sistema fiksuoja laiką net šimtosiomis sekundės dalimis, Š.Motiejaitis atliko greičio tyrimą.
Itin tiksliu lazeriniu prietaisu išmatavęs vaizdo kameros aprėpiamą atstumą, žinodamas tikslų laiką, per kurį „Mercedes“ įveikė kelią, jis nustatė greitį.
Rezultatai šokiravo kaunietį. Kelyje, kur leistinas greitis – 50 kilometrų per valandą, „Mercedes“ jį viršijo daugiau nei trigubai.
Pamatęs sankryžoje posūkio manevrą atliekantį „Opel“, „Mercedes“ vairuotojas stabdė daugiau nei 60 metrų. Jo greitis sumažėjo iki 108 kilometrų per valandą.
Tokį susidūrimo metu buvusį „Mercedes“ greitį vėliau patvirtino ir sumaitotus automobilius tyrę ekspertai.
Kodėl neišsiskleidė pagalvė?
„Vartant bylos medžiagą abejonių vis daugėjo. Dauguma apklaustų liudininkų – „Mercedes“ vairuotojo draugai. Susipažinęs su ekspertų išvadomis mačiau, kad vaizdo įrašas nėra tirtas.
Jame nematyti automobilio, kuriuo neva iš paskos važiavo liudininkai“, – svarstė Š.Motiejaitis.
Nors avariją patyrusio „Mercedes“ vairuotojas D.Vilūnas tikino, kad jo draugas A.Stiklioraitis sėdėjo keleivio vietoje, jo oro pagalvė kažkodėl neišsiskleidė.
„Automobilio sėdynėje ir diržo užrakte sumontuoti davikliai. Oro pagalvės neišsiskleidžia, jeigu keleivio nėra.
O byloje parašyta, kad keleivis buvo prisisegęs saugos diržą. Kodėl nebuvo tiriama, ar jis patyrė specifinių sužalojimų, juk automobilio greitis susidūrimo metu buvo didelis?“ – klausė privačiu detektyvu tapęs vyras.
Kaunietis kreipėsi į ekspertus, naršė internete ieškodamas smūgio testų įrašų. Sukaupęs žinių jis padarė išvadą – automobiliui skriejant tokiu dideliu greičiu net saugos diržą prisisegęs keleivis, neišsiskleidus oro pagalvei, būtų patyręs stiprių sužalojimų.
„Keleivio ten galėjo ir nebūti. Kodėl avarijos vietoje neužfiksuoti vairuotojo draugai vėliau tapo liudininkais? Nelaimės vietoje policininkai užsirašė tik vienos liudininkės duomenis. Ji tvirtino, jog „Mercedes“ greitis buvo labai didelis. O esminio klausimo, kiek žmonių jame važiavo, nebuvo užduota“, – apgailestavo pašnekovas.
Pasižymėjęs kelių chuliganas
Sūnaus netekusiam tėvui pavyko išsiaiškinti ir daugiau svarbių detalių. Paaiškėjo, jog „Mercedes“ keleivio šeimai ir priklauso šis automobilis. O jis pats – kelių chuliganas su kriminaline praeitimi.
Likus keturiems mėnesiams iki tragedijos Karaliaus Mindaugo prospekte A.Stiklioraitis sukėlė tragišką avariją, kuri vos nesibaigė studento žūtimi.
Prieš tai A.Stiklioraitis jau buvo spėjęs pasižymėti. Jis keliskart buvo netekęs vairuotojo pažymėjimo.
Kelių chuligano karjerą šis kaunietis pradėjo 2005 metais. Jis įkliuvo girtas prie vairo, nors dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Po to vėl buvo sulaikytas dėl greičio viršijimo ir kitų nusižengimų.
Nors A.Stiklioraičiui būdavo skiriamos piniginės baudos, duomenų, kad jos būtų sumokėtos, nėra.
Kaunietis yra pasižymėjęs ir Skandinavijos šalyse. A.Stiklioraitis dėl vagysčių ir plėšimų buvo sulaikytas Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje.
Svarbių įkalčių nebėra
Ar gali būti, kad apie lemtingą 2014 metų sausio 30-osios vakarą A.Stiklioraitis meluoja? Ar jis iš tiesų sėdėjo keleivio vietoje?
Jo draugas A.Vilūnas ir toliau tikino vairavęs draugo automobilį. Paklaustas, kodėl neišsiskleidė oro pagalvė keleivio vietoje, ar keleivis segėjo saugos diržą, vaikinas nieko neatsakė.
Sūnaus netekusiam tėvui peršasi įvairios mintys, tačiau atsakyti į šį ramybės neduodantį klausimą gali tik visus įrodymus pasvėręs teismas.
O juk sužinoti, kas iš tiesų vairavo „Mercedes“, buvo galima nesunkiai.
Tereikėjo po avarijos ištirti ant vairuotojo sėdynės likusius mikrodalelių pėdsakus.
Dabar tai padaryti jau per vėlu – automobilį tyrėjai po trijų dienų sugrąžino A.Stiklioraičio šeimai. Kodėl taip skubėta?
„Padarysiu viską, kad išsiaiškinčiau, kodėl žuvo sūnus. Ir nesvarbu, kiek laiko, jėgų ar pinigų man tai kainuos“, – patikino Š.Motiejaitis.
Ir kitos avarijos pasekmės – skaudžios
2013 metų rugsėjo 12-ąją Kaune H. ir O.Minkovskių gatve nuo Aleksoto tilto Panemunės link skriejo A.Stiklioraičio vairuojamas „Volkswagen Golf“. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą automobilis lenkė kitas transporto priemones ir rėžėsi į „Honda Civic“, sukantį į kairę.
Smūgio būta tokio stipraus, kad „Honda“ nuskriejo apie 52 metrus, o prie jos vairo sėdėjęs vaikinas patyrė labai sunkių sužalojimų. Vėliau ekspertai nustatė, kad „Volkswagen Golf“ greitis buvo ne mažesnis kaip 116 kilometrų per valandą.
Avarijos pasekmės buvo skaudžios. „Honda“ vairavęs studentas net 58 dienas buvo ištiktas komos, dar 38 paras jis praleido reanimacijoje. Tėvams medikai net kelis kartus patarė būti pasirengusiems atsisveikinti su sūnumi.
Vaikinui pavyko išsikapstyti, tačiau avarijos pasekmes jis jaučia nuolat.
Kelių chuliganui A.Stiklioraičiui šių metų sausio pabaigoje Kauno apylinkės teismas trejiems metams atėmė teisę sėsti prie automobilio vairo ir skyrė 1129 eurų baudą. Jis nukentėjusiajam turės sumokėti 15 tūkstančių eurų.