Smiltynėje audra nuniokojo beveik tris hektarus žabų klojinių ir 650 kvadratinių metrų takų. Kai kurie laiptai pavojingai pakibę ore. Bloga situacija ir Neringoje – antai Nidoje suniokoti visi į moterų paplūdimį vedantys laiptai.
Pirmiausia reikia tvarkyti Smiltynę – čia tik atšilus orams iškart ima plūsti daugybė žmonių.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser, jau paruoštos ir takų paklotės, ir žabai. Tačiau nėra pinigų atlikti remonto darbus.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas tikėjosi sulaukti 55, Klaipėda – 38 tūkst. eurų. Pinigų žadėjo po nusiaubtus paplūdimius pavėžintas ir jais pasibaisėjęs ministras Kęstutis Trečiokas. Tačiau kol kas finansinės paramos sulaukė tik Palanga.
Kol takai ir laiptai nesutvarkyti, Klaipėdos pajūryje teks sumontuoti skydus su perspėjimais, kad žmonės būtų atsargūs ir eitų ten, kur yra takai ir laiptai, leisdamiesi nuo kopų bet kur dar labiau neardytų kopagūbrio.
Nuo balandžio 1-osios Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų priežiūrą perima Kretingos miškų urėdija. Ji ne tik prižiūrės miškus, bet ir rūpinsis priešgaisrine apsauga. Tikimasi, kad nebepasikartos pernykščiai įvykiai, kai balandį Neringoje išdegė 117,6 hektaro miško.
Pasak urėdijos inžinieriaus Lino Žarnausko, nerijoje dirbs dešimt miškininkų – keturi jų bus atsakingi už priešgaisrinę kontrolę. Miškininkai jau įsigijo modernų sunkųjį gaisrinį automobilį, du plaukiojančius vandens siurblius.
Planuojama uždrausti rūkyti Kuršių nerijos miškuose.
„Uždrausti paprasta, bet kas tokio sprendimo vykdymą kontroliuos? Ar tokie draudimai neprišauks bėdų – ar neatsitiks taip, kad pamatęs tikrintojus rūkalius spruks nuo jų numetęs nuorūką bet kur ir taip sukeldamas gaisrų pavojų?“ – svarstė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
A.Feser mano, kad pirmiausia reikia auklėti ir šviesti poilsiautojus, saugiose vietose pastatyti metalines šiukšliadėžes, galbūt dalinti vienkartines pelenines.
