„Jei su finansų ministru ir premjeru sutarsime dėl
finansavimo, nes tai metams kainuoja 124 tūkst. eurų, manyčiau, kad
tas sprendimas jau rudeniop tikrai galėtų būti, nes reikia parengti
teisės aktus, kol jie praeis Vyriausybę ir Seimą. Manau, visi
socialiai atsakingai pažiūrės į šį klausimą“, –
BNS pirmadienį sakė ministrė.
Anot jos, kiekvienoje minėtų valstybių veikti po vieną šeimos
atašė, kuris dirbtų ambasadoje, taip pat stebėtojo teisėmis
dalyvautų teismuose dėl vaiko teisių.
A.Pabedinskienė tvirtino, kad su užsienio reikalų ministru Linu
Linkevičiumi kol kas aptarta bendra koncepcija ir įvertinta, kuriose
lietuvių bendruomenėse užsienyje šeimoms kyla daugiausia
problemų, o su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir finansų ministru
Rimantu Šadžiumi atašė pareigybių klausimą planuojama aptarti
kitą savaitę.
„Mes galvojame apie Norvegiją ir Jungtinę Karalystę, nes
Jungtinėje Karalystėje vadinamųjų socialinių bylų skaičius per
metus svyravo nuo 130 iki 160. Be abejonės, jos ne visos paliečia
vaikus, bet kalbama apie šeimas“, – BNS sakė ministrė.
Ji pripažino, kad nagrinėjant bylas dėl globos Norvegijoje kol
kas atašė negalėtų dalyvauti – Norvegijos vaiko teisių apsaugos
tarnyba „Barnevernet“ yra nustačiusi griežtas sąlygas, kad
bylose gali dalyvauti tik globėjams ar tėvams atstovaujantys
advokatai, tačiau neatmetė, kad ateityje situacija galėtų keistis.
„Ko gero, ne, bet tai yra derybų klausimas – jei mes išeiname
su pasiūlymu ir jei Norvegijoje bus patvirtinta Hagos konvencija, aš
manau, kad santykiai bus kitokie“, – vylėsi ministrė.
Šiuo metu teisinę pagalbą užsienio lietuviams pagal galimybes
teikia Lietuvos diplomatinės atstovybės arba šeimos pačios samdosi
teisininkus.
Emigrantų šeimų padėtimi susirūpinta, kai Norvegijos vaiko
teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ nuo motinos atskyrė
mažametį Lietuvos pilietį Gabrielių B., o po to, kai giminaitis
jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai
vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į
vaiką. Sprendimas šiuo metu apskųstas Norvegijos teismui.
Tuo metu Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras
Halvorsenas sako, kad vaikai iš lietuvių šeimų
Norvegijoje atimami labai retai – per dvejus metus buvo 13 tokių
atvejų, dešimt iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai.