Tokį nutarimą LVAT priėmė ištyręs VRK 2010 metų
sprendimą, kad „nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų
laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų,
kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę
balsuoti ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų“.
„Teisės aktai, suteikdami VRK teisę nustatyti Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos diskusijų laidų, skirtų rinkimų
agitacijai, rengimo tvarką, nesuteikė jai įgaliojimų nustatyti,
kurie kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė
kandidatų sąrašus, gali dalyvauti nacionaliniu lygmeniu
transliuojamose diskusijų laidose, o kurie gali dalyvauti regioniniu
lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose“, – rašoma teismo
sprendime.
Taip pat teismas pabrėžė, kad, pagal Konstituciją, su žmogaus
teisėmis ir laisvėmis susijusį teisinį reguliavimą galima
numatyti tik įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, išskyrus kai
kuriuos atvejus. Tačiau LVAT atkreipia dėmesį, kad poįstatyminiu
teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, ir todėl
poįstatyminiu teisės aktu negalima keisti įstatymų. Tokiu būdu,
anot teismo, būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų
viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu.
LVAT taip pat pabrėžė, kad šioje byloje priimtas sprendimas
savaime nedaro įtakos šių rinkimų rezultatų teisėtumui bei
negali būti vertinamas kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima
juos kvestionuoti.
Teismo ištirti VRK sprendimo teisėtumą šių metų vasarį
prašė partija „Lietuvos sąrašas“. Partija kėlė kandidatus
trijose savivaldybėse, kurių gyventojai sudaro kiek daugiau nei 20
proc. Lietuvos rinkėjų, todėl jos atstovai nebuvo pakviesti į LRT
debatus.
„Lietuvos sąrašo“ pirmininkas Darius Kuolys apgailestavo,
kad LVAT tokio sprendimo nepriėmė iki rinkimų, kurie vyko kovo 1
dieną. Partija į teismą kreipėsi vasario pradžioje.
„Teismo sprendimas yra gerokai pavėluotas. Gerokai pavėluotas,
nes mes kreipėmės į teismą dėl taisyklių, kurios iškreipė
vykusius rinkimus ir pažeidžia konstitucines piliečių teises.
Tikėjomės, kad teismas, suvokdamas to klausimo rimtumą ir
pažeidžiamų konstitucinių teisių rimtumą sprendimą priims
greičiau“, – BNS sakė D.Kuolys.
„Gerai, kad teismas bent į vieną klausimą atsakė, bet
delsimas suprantamas tomis politinėmis aplinkybėmis, LVAT neketina
kištis į tuos galios žaidimus, kurie Lietuvoje vyksta. (...) Tam
tikras LVAT drovumas leidžia politinės galios struktūroms elgtis
savo nuožiūra. Gali atsirasti kitas norminis aktas, kuris gali vėl
būti skundžiamas, dėl kurio galima vėl kreiptis“, – kalbėjo
jis.
Atsižvelgiant į teismo sprendimu panaikintą VRK nuostatą,
dalyvauti LRT debatuose prieš šiais metais vykusius savivaldos
rinkimus buvo kviečiami tik septynių didžiųjų Lietuvos partijų
atstovai.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyko kovo 1 ir 15
dienomis.