„Nuteistųjų, laikomų uždaro tipo pataisos įstaigose, skaičiaus sumažinimas įsteigiant 4 naujas atviro tipo pataisos įstaigas“, – stendas su tokiu užrašu pasirodė prie Rasų gatvės 20-ojo pastato. Ten pat nurodyta, kad čia ketinama apgyvendinti dvidešimt nuteistųjų.
Rasų bendrijos gyventojai neslėpė pasipiktinimo – darbai jau vyksta, projekto vertė – 1,5 mln. eurų, garvežys važiuoja, o šalia gyvenantys vilniečiai viską sužino paskutiniai.
Gyventojai sunerimę
Todėl projekto vykdytojai nusprendė susitikti su gyventojais. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius ketino paaiškinti, kodėl atviro tipo kalėjimas bus įrengtas pačiame Vilniaus centre, o ne kitose vietose.
Pusiaukelės namų principas yra padėti iš uždaro tipo įstaigos į laisvę išeinantiems asmenims integruotis visuomenėje ir gyventi normalų gyvenimą. Numatyta, kad čia bus atrinkti tie nuteistieji, kuriems iki bausmės pabaigos arba galimo lygtinio paleidimo liko pusė metų. Šiame atvirame kalėjime jie tik nakvotų – dieną dirbtų arba studijuotų.
Akivaizdu, kad gyventojams kilo nemažai klausimų. Pavyzdžiui, kaip bus organizuojamas nuteistųjų kontroliavimas, ar jie į darbus ir studijas važiuotų patys, ar būtų nuvežami, kas užtikrins rajono gyventojų saugumą?
Č.Jocius sakė, kad iki galo dar nėra patvirtinta, kokie asmenys būtų perkeliami.
„Dabar sprendžiame dėl terminų – ar likusį laikotarpį pusiaukelės namuose galėtų pabaigti iki trejų ar iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys. Tiksliai žinome kas nebūtų perkeliami į pusiaukelės namus“, – sakė Č.Jocius.
Planuojama, kad pusiaukelės namuose galės gyventi pavyzdingi, visuomenei nepavojingi nuteistieji, atitikę tam tikrus reikalavimus – siekiantys dirbti ir mokytis, savanoriškai atlyginę nusikaltimo padarytą žalą. Čia nepateks už sunkius ir labai sunkius, lytinius nusikaltimus nuteisti žmonės, rezidyvistai.
Č.Jocius pabrėžė, kad baimintis nėra ko, nes tyrimai kitose šalyse atskleidė, kad gyvenamasis rajonas atsiradus pusiaukelės namams tampa saugesnis.
Gyventojai piktinosi, kad jie apie pusiaukelės namus buvo informuoti „informacinio stendo būdu“. Projekto organizatorių atstovas gyventojus ramino sakydamas, kad stendas turėjo atsirasti ne dabar, o liepos mėnesį. Numatydami, kad gyventojai tokį projektą užprotestuos, jie nusprendė vilniečius perspėti anksčiau.
Yra išeitis?
Rasų bendrijos pirmininkas Vytautas Pėstininkas kartu su kitais gyventojais aptiko spragą. Pasirodo, kad pastato Rasų gatvėje naudojimo paskirtis yra kultūrinė. Tai reiškia, kad tokiame pastate turėtų būti teatras, kultūros namai, biblioteka, muziejus, archyvas, parodų rūmai ir panašiai.
Tačiau būtent čia norima įrengti pusiaukelės namus, kuriuose turėtų gyventi nuteistieji. Nors projekto organizatoriai nurodo, kad pusiaukelės namai yra socialinės reabilitacijos/integracijos centras, tam, kad ten galėtų būti apgyvendinti nuteistieji, reikėtų keisti pastato naudojimo paskirtį iš kultūrinės į specialiąją.
Specialioji paskirtis taikoma karinių vienetų pastatams, kalėjimams, pataisos darbų kolonijoms, tardymo izoliatoriams, policijai, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatams, slėptuvėms, pasienio kontrolės punktams.
O tam, kad būtų pakeista pastato paskirtis, reikia gyventojų sutikimo. Rasų bendrijos gyventojai vienbalsiai sako, kad tam nepritars.
Nors tai vienintelis pastatas Vilniuje, kuris tiktų pusiaukelės namams įrengti ir Č.Jocius nežinojo tiesaus atsakymo, kaip bus dėl pastato paskirties.
„Šiuo metu sprendžiamas klausimas yra tik vienas – bus pusiaukelės namai Rasų gatvėje ar nebus. Akivaizdu, kad linkstama link to, kad nebus. Gyventojai tam nepritaria, todėl nenorime protestų, palapinių ir panašiai. Ieškome kitų galimybių, bet nežinome ar pavyks surasti. Jeigu gyventojai neduos sutikimo, turbūt bus priimtas kitas politinis sprendimas“, – sakė Č.Jocius.
Nuteistųjų bijoma
Č.Jocius linkęs tikėti, kad Lietuvoje kada nors bus įsteigi pusiaukelės namai.
„Negalime mindžikuoti vietoje ir nepasiekti jokio progreso bausmių vykdymo sistemoje. Žmonės bijo vien nuteistojo pavadinimo, jiems tai kelia didelę baimę ir neaišku kodėl“, – apgailestavo jis.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas pabrėžia, kad visuomenėje yra labai daug baimės kalbant apie bausmę atliekančius asmenis. Kuo žmogus yra svetimesnis ir emociškai toliau, tuo jis kelia didesnę baimę. Tuomet jam esi griežtesnis.
„Organizuoto nusikalstamumo, prekybos narkotikais atvejais integracija yra dar svarbesnė nei vagysčių atveju. Laisvė neišvengiama, kad žmogus galėtų gyventi toliau“, – sakė jis.
G.Sakalauskas sako, kad įsivaizdavimas, jog toks žmogus yra monstras, iš kurio yra grėsmė, yra visiškai stereotipinis.
„Vokietijoje yra pabėgėlių problema. Jiems statomi namai, ir įdomu tai, kad rytinėje Vokietijos dalyje žmonės piktinasi ir protestuoja, o vakarinėje Vokietijos dalyje to nėra. Tai yra stereotipų ir socialinio išsilavinimo klausimas. Žmonės turi daug baimių, per mažai informacijos ir per daug uždarumo žinių prasme“, – sakė G.Sakalauskas.
Rajonas – ne iš gerųjų
„Mūsų kvartalas visada buvo ir yra didesnio kriminogeninio pavojaus zona, todėl steigti tokio tipo įstaigą būtų dar vienas būdas sustiprinti šį foną. Rasų gatvėje yra Vilniaus pataisos namai, o tai mums dar nuo sovietmečio kėlė įtampą“, – viešame laiške Kalėjimų departamentui rašė Rasų bendrijos gyventojai.
Bendruomenės pirmininkas Vytautas Pėstininkas pabrėžė, kad jau šiuo metu rajonas nėra saugus. Gyventojai nuolat patiria narkomanų išpuolius. Be to, kvartale gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, todėl nesibaigia apiplėšimai, nuolat dingsta daiktai iš kiemų.
Be to, narkomanai nuolat nesislėpdami kabinėjasi prie lenkų ekskursantų, kaulija pinigų, vasarą jie net dėl jų pešasi.
Gretimų gatvių gyventojai dėl to ne kartą prašė pareigūnų pagalbos, kai šių įtartinų asmenų grupės pradėdavo pjautis tarpusavyje. Jie mano, kad netrukus šitie veikėjai į savo veiklai įtrauktų ir kuriamos įstaigos nuteistuosius.
„Projekto atstovas nesugebėjo atsakyti į pateiktus klausimus. Pavyzdžiui, kas atsakys, jeigu nukentės šalia gyvenantys žmonės? Kas bus pasiūlyta gyventojams mainais į tai, kad čia bus įrengti pusiaukelės namai?“ – tokios įstaigos kaimynyste nesidžiaugė V.Pėstininkas.
Kenčia nuo valkatų
Nors pareigūnų duomenimis, tai vienas saugesnių Vilniaus rajonų, Rasų gatvėje gyvenantys vilniečiai nurodė, kad Pelesos ir Krėvos gatvių aklagatvyje naktį vyksta intensyvus judėjimas ir galima tik įtarti, kuo ten užsiimama. Gyventojai sako, kad į aklagatvį vežamos laisvo elgesio moterys iš šalia esančios stoties, pilstomas kontrabandinis benzinas.
Be to, šalia Halės turgus su savo kontingentu, netoli – įvairaus plauko išmaldos prašytojai prie Aušros vartų, dieną naktį lytines paslaugas teikiančių moterų korpusas.
Gyventojai mano, kad šis fonas „nesuteiktų teigiamos motyvacinės aplinkos asmenims, jau padariusiems nusikaltimus“. Vilniečiai pabrėžia, kad šios aplinkybės turbūt nenudžiugintų ir integruoti nuteistuosius siekiančio projekto finansuotojos Norvegijos.
„Mes suprantame siekius integruoti, įdarbinti, reabilituoti nuteistus asmenis, žinome, kad tokio atviro tipo pataisos įstaigos sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Žinome, kaip užtikrinama tokių asmenų stebėjimo kontrolė, bet mūsų kvartale tai taptų dar viena pavojaus zona dėl nepalankiai susiklosčiusių rizikos veiksnių“, – sakė V.Pėstininkas.
Iš viso Lietuvoje turėtų būti įsteigti 4 pusiaukelės namai – Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse. Juose gyventų po 20 žmonių. Sprendimas dėl projekto įgyvendinimo jau priimtas.
Tačiau esant nesklandumams nors viename mieste, negalima pradėti projektavimo darbų.
„Kiti miestai negali pajudėti iš mirties taško, kol visi keturi nepajuda. Jeigu yra trukdžių viename iš miestų, stabdomas visas projektas“, – sakė Č.Jocius.
