Toks pat ir tiesioginių merų rinkimus laimėjusių politikų likimas. Pavyzdžiui, Vilniaus meru išrinktam liberalui R.Šimašiui ir visuomeninį judėjimą sukūrusiam verslininkui V.Matijošaičiui dabar pats medaus mėnesio saldumas, bet balandžio viduryje jis baigsis.
Prie miestų vairo sės naujos savivaldybių tarybos, o tada jau teks ką nors daryti su pažadais ir įsipareigojimais, sugundžiusiais rinkėjus.
Protingos moterys širdies gilumoje juk netiki prieš vestuves ir per medaus mėnesį duotais išrinktojo pažadais kasdien atnešti gėlių, nusivežti į Paryžių pavakarieniauti ar šeštadieniais nevaikščioti į alaus barą su draugais maukti alaus.
Bet jos naiviai ir nuoširdžiai tiki, kad sutuoktinis sąžiningai išneš šiukšles, vedžios šunį, neatidėliodamas taisys sulūžusias taburetes, sugedusį šaldytuvą, užsikimšusią skalbyklę ir atliks kitus buitinio lygmens Heraklio žygdarbius.
Blaiviai mąstantys rinkėjai vilniečiai, balsavę už R.Šimašių, irgi širdies gilumoje vargu ar tikėjo, kad jis greitai ištirpdys per 300 milijonų eurų Vilniaus skolą neversdamas miestiečių susiveržti diržų, taip pat keliais mostais išsklaidys spūstis gatvėse.
Tačiau R.Šimašiaus pažadas išvaduoti sostinės ūkį nuo politinių grupuočių įtakos, savivaldybės administratoriumi paskiriant ne politiką, o konkurso būdu parenkamą vadybininką, atrodo ir patrauklus, ir įmanomas.
Stop! Gerai, administracijos vadovą profesionalą jis suras. Tik vienas direktorius nieko nereiškia – jam reikės komandos: departamentų direktorių, skyrių vedėjų, pavaduotojų.
Tarkime, naujasis meras įtikins savo kolegas liberalus nesigviešti šių neblogai mokamų pareigybių ir patikėti jas profesionalams vadybininkams.
Vis dėlto labai abejotina, kad R.Šimašiaus negriebs už gerklės administracijos postų reikalaujantys koalicijos partneriai. Antraip kokio velnio į tas savivaldybes brautis?
Antai jau praėjusią savaitę į naują sostinės koaliciją kviečiamo „Lietuvos sąrašo“ atstovas N.Puteikis įsižeidęs pareiškė liekantis Seime, nes jam R.Šimašius neduoda nei vicemero, nei savivaldybės kontrolieriaus kėdės.
Kita vertus, administruoti miestą, vadovaujantis ne politiniais sumetimais, o šiuolaikiškos vadybos taisyklėmis, bandė ir A.Zuokas. Tik jam net per tris kadencijas taip ir nepavyko visų savivaldybės įmonių, tų aukso kiaušinius dedančių vištelių, ištraukti iš godžių politikų rankų.
Pagrindinės sostinės ūkio arterijos, tokios kaip atliekų tvarkymas ir vanduo, liko politikų šėryklomis.
Aišku, R.Šimašiui bus nesunku iškrapštyti rinkimus prakišusius „darbiečius“ iš šiukšlynų (vicemeras J.Pinskus kontroliavo atliekų ūkį).
Tačiau jei liberalas iš „Vilniaus vandenų“ pabandys išginti ten lizdą nuo seno susisukusius socialdemokratus, matys juos koalicijoje kaip savo ausis.
Kauno mero postą iškovojęs V.Matijošaitis, būdamas opozicijoje, irgi daug šnekėjo apie būtinybę miesto ūkį atriboti nuo politinės įtakos. Tarsi pamiršęs, kad po 2011 metų savivaldos rinkimų, kai trumpam į mero kėdę buvo pasodinęs sau palankų liberalą R.Mikaitį, į „Kauno švaros“ valdybą buvo susodinęs saviškius.
Dabar V.Matijošaitis šia tema kalbėti apdairiai vengia. Juk kur jau kur, o Kaune savivaldybių įmones politikai išsigraibsto susirinkę į uždarus sambūrius.
Šiuolaikiška vadyba ten vargu ar kvepia.
Ryžtas pagaliau išpjauti politinį auglį iš miesto ūkio organizmo iš tiesų kilnus.
Tik kol savivalda formuojama būtent politiniais pagrindais, toks užmojis primena buvusio Sovietų Sąjungos vadovo fantazuotojo N.Chruščiovo pažadus pavyti ir pralenkti Ameriką ir utopijas atsilikusioje šalyje per 20 metų sukurti klestintį komunizmą.
O meras liberalas Vilniuje ir verslininkas Kaune komunizmo turbūt tikrai nesirengia kurti.