Viena iš iniciatorių Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė
teigė, kad projektu neketinama sumenkinti santuokos reikšmės, bet
siekiama sudaryti galimybę laisvai rinktis, kaip įteisinti savo
santykius.
„Šiandien ne santuokoje gyvena šimtai, tūkstančiai porų –
didelės jų dalies negalėtume pavadinti kitaip nei šeima. Todėl
turime gerbti šių žmonių pasirinkimą ir užtikrinti jiems
visavertį gyvenimą bei pagrindines teises, analogiškas toms, kurias
turi santuokoje gyvenančios poros“, – pranešime spaudai teigė
parlamentarė.
Įstatymo projektą parašais parėmė Socialdemokratų ir
Liberalų sąjūdžio frakcijų seniūnai Irena Šiaulienė bei
Eligijus Masiulis.
Pagal projektą, partnerystė būtų registruojama pilnamečiams
pas notarą užregistravus pareiškimą. Ją registruojantys asmenys
taip pat turėtų sudaryti sutartį, kurioje nustatytų bendrai įgyto
ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram
gyvenimui.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2017 metų pradžios.
Pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad vienos lyties
asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 15 proc. Lietuvos
gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš. Apklausą bendrovė
„Rait“ atliko Lietuvos notarų rūmų užsakymu. Lapkričio 7- 23
dienomis buvo apklausta apklausė 1000 respondentų nuo 15 iki 74
metų.
Pernai homoseksualų partnerystę įteisino Estija.
Lietuvos gėjų lygos vadovas
Vladimiras Simonko antradienį pasveikino grupės parlamentarų
siūlymą įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę, sakydamas,
kad šis žingsnis paskatins diskusijas apie kartu gyvenančių
homoseksualų teises.
„Įstatymai ne taip paprastai skinasi kelią, bet pats įstatymo
pateikimas paskatins diskusijas pozityviąja prasme, ir aš manau, kad
tabu šiuo klausimu daugiau nebebus“, – BNS antradienį sakė
V.Simonko.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio
Europos šalių, „kur iki šiol šis klausimas nebuvo net
svarstomas“.
„Įstatymo pateikimas yra savotiška revoliucija kai kuriose
parlamentarų galvose. Manau, kad ši revoliucija užkrės ir kitus
parlamentarus pozityviąja prasme“, – sakė V.Simonko.
Pasak jo, kartu gyvenančios homoseksualios poros, kurių statusas
teisiškai nepripažįstamos, negali pasinaudoti daugybe galimybių,
kurios prieinamos sutuoktiniams, pradedant paveldėjimu ir baigiant
informacijos teikimu gydymo įstaigose įvykus nelaimei.